Ar žinojai, kad pirmieji medžiokliniai šunys buvo žmogaus pagalbininkai dar tada, kai šis neturėjo nei ūkių, nei miestų? Jie padėdavo išgyventi, ieškoti maisto, saugoti nuo pavojų. Šiandien šios veislės dažniausiai gyvena kaip šeimos nariai, tačiau jų instinktai – medžioti, sekti kvapus ir dirbti kartu su žmogumi – vis dar išlikę tokie pat stiprūs.
Skalikai – miško balsas ir ištvermės čempionai
Skalikai – vieni seniausių medžioklinių šunų. Jie seka žvėrį pagal kvapą ir garsiai loja, kai aptinka pėdsakus. Tai šunys, kurie niekada nepraranda entuziazmo – gali sekti grobį valandų valandas. Dėl jų ištvermės ir užsispyrimo skalikai yra nepakeičiami miško medžioklėse.
Tarp žinomiausių veislių – anglų foxhoundas, garsėjantis gebėjimu dirbti gaujoje, bei biglis, mažesnis, bet ne mažiau energingas medžiotojas. O bavarų kalnų skalikas – tikras pėdsakų specialistas, galintis surasti net sužeistą žvėrį kalnuose.
Šie šunys itin socialūs ir ištikimi. Jie mėgsta kompaniją, ilgus pasivaikščiojimus ir nuotykius gamtoje. Jei laikysi skaliką bute, pasiruošk – jam reikės daug išbėgiojimo, kitaip jis ras būdą išreikšti savo energiją pačiu kūrybiškiausiu būdu.
Kurtai – greičio ir grakštumo meistrai
Kurtai medžioja akimis, o ne nosimi. Jie pastebi grobį iš toli ir vejasi jį žaibišku greičiu. Šie šunys atrodo elegantiškai, tačiau jų kūnuose slypi milžiniška jėga.
Vienas iš įspūdingiausių pavyzdžių – afgano kurtas, kurio ilgas kailis ir išdidus žvilgsnis slepia tikrą kalnų medžiotoją. Vipetas – mažasis sprinteris, galintis pasiekti net 60 km/h greitį. O rusų kurtas (borzoi) buvo naudojamas net vilkų medžioklei – nepaprastai greitas ir tylus šuo.
Kurtai – jautrūs ir lojalūs, bet neprisiriša aklai. Jie mėgsta ramybę, švelnų toną ir pagarbų bendravimą. Su jais svarbiausia – ne jėga, o pasitikėjimas.
Retrieveriai ir spanieliai – vandens bei paukščių specialistai
Kai kurie medžiokliniai šunys geriausiai jaučiasi ne miške, o vandenyje. Labradoro retriveris ir auksaspalvis retriveris buvo išvesti tam, kad padėtų medžiotojui parnešti sumedžiotus paukščius. Jie puikiai plaukia, turi minkštą žandikaulį ir be galo mėgsta dirbti žmogaus labui.
Tuo tarpu anglų kokerspanielis buvo sukurtas medžioklei tankiuose krūmuose – mažas, bet vikrus, pilnas energijos ir begalinio entuziazmo.
Retrieveriai ir spanieliai turi vieną bendrą bruožą – jie trokšta būti naudingi. Jie mėgsta mokytis, bendrauti, padėti. Dėl to šios veislės tapo ir puikiais šeimos šunimis: švelnūs su vaikais, kantrūs, protingi ir visada pasiruošę veikti.
Terjerai ir pointeriai – mažieji drąsuoliai ir elegantiški medžiotojai
Terjerai – tikri energijos užtaisai. Jie buvo išvesti kenkėjams bei smulkiems žvėreliams medžioti. Maži, bet bebaimiai, jie visada pasiruošę veikti. Džeko Raselo terjeras ir foksterjeras – klasikiniai pavyzdžiai: drąsūs, greiti, nuolat ieškantys nuotykių.
Pointeriai ir seteriai – priešingybė terjerams. Jie ramūs, elegantiški ir labai disciplinuoti. Šie šunys rodo medžiotojui, kur yra grobis, sustingdami vietoje – tai įspūdingas instinkto ir dresūros derinys. Anglų pointeris, airų ir gordon seteriai – šunys, kurių darbas gamtoje primena šokį tarp žmogaus ir gyvūno.
Svarbiausios medžioklinių šunų savybės
Šie šunys turi daugybę bendrų bruožų, dėl kurių jie taip vertinami:
- nepaprasta ištvermė ir noras dirbti kartu su žmogumi;
- išskirtinė uoslė arba regėjimas;
- lojalumas, mokėjimas susikoncentruoti ir atsidavimas savo užduočiai.
Kodėl verta rinktis medžioklinį šunį?
Net jei nesi medžiotojas, medžiokliniai šunys gali tapti ištikimais šeimos draugais. Jie protingi, empatiški, mėgsta judėjimą ir žaidimus. Svarbiausia – suteikti jiems galimybę išreikšti savo prigimtį: lakstyti, sekti kvapus, išmokti naujų komandų.
Toks šuo atsidėkoja ne tik meilumu, bet ir nepaprastu ryšiu su žmogumi. Jis tampa tavo šeimos dalimi – tokia, kuri supranta iš žvilgsnio.
Pabaigai
Medžiokliniai šunys – tai ne tik pagalbininkai, bet ir mūsų istorijos liudininkai. Jie buvo su mumis tada, kai žmogus dar gyveno laukinėje gamtoje, ir tebėra su mumis šiandien, šiltuose namuose. Nesvarbu, ar tavo šuo bėga mišku paskui kvapą, ar ramiai snaudžia prie kojų – jo širdyje vis dar plaka tikro medžiotojo dvasia.
