Jei pastaruoju metu matai vis daugiau lapių miestuose ar priemiesčiuose, žinok – tu ne vienas. Raudonplaukės smalsuolės vis dažniau pasirodo kiemuose, parkuose, net automobilių stovėjimo aikštelėse. Bet kodėl jos palieka miškus? Ar tai normalu? Ar čia ženklas, kad gamta keičiasi?
Lapės nėra pasiklydusios. Jos prisitaiko. Ir jų atėjimas į miestus yra daug rimtesnės istorijos dalis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Miestuose lengviau išgyventi nei miškuose
Šiuolaikiniai miestai lapėms – tai didžiulės išlikimo galimybės. Žmonių veikla sukuria aplinką, kurioje maisto rasti daug lengviau nei laukinėje gamtoje. Joms nereikia 3 valandas medžioti pelės – užtenka patikrinti šiukšliadėžę, kiemo komposto krūvą ar net paukščių lesyklą.
Mieste yra šilčiau, daugiau pastogių, mažiau natūralių plėšrūnų, o kai kur – net žmonių paliktų skanėstų. Lapei tai tiesiog efektyvesnis būdas išgyventi.
Klimato kaita ir urbanizacija keičia jų elgesį
Miškai traukiasi, daugiau žemių užstatoma, natūralūs lapėms būtini žvėreliai dingsta iš jų įprastų teritorijų. Lapės priverstos ieškoti naujų vietų.
Miestai tampa tarsi „alternatyvus miškas“: daug pasislėpimo vietų, ne per dideli atstumai, gyvūnai neprivalo migruoti toli, kad rastų maisto. Tai skamba keistai, bet miestas dažnai yra saugesnis už lauką, kuriame lapė turi konkuruoti su vilkais, šernais ir kitais plėšrūnais.
Lapės smalsios ir labai protingos
Lapės – vieni protingiausių laukinių gyvūnų. Jos tyrinėja aplinką, stebi žmonių elgesį ir greitai išmoksta, kur yra lengviausia gauti naudos. Jos pastebi mūsų rutiną, šiukšlių išvežimo grafikus, net kiemų skirtumus.
Kad suprastum, kas traukia lapes į urbanizuotas vietas, pažiūrėk į kelis pagrindinius veiksnius:
Pagrindinės priežastys, kodėl lapės ateina į miestus:
- lengvai pasiekiamas maistas
- šiltesnė ir saugesnė aplinka
- mažiau plėšrūnų ir konkurentų
- gausybė slėptuvių (po balkonais, pastatais, sandėliukais)
Joms tai tiesiog logiška prisitaikymo strategija.
Ar miesto lapės pavojingos?
Nors lapės yra laukiniai gyvūnai, jos retai būna agresyvios. Dažniausiai jos žmonių bijo. Tačiau kaip ir bet kurio laukinio gyvūno atveju, galioja keli paprasti nerašyti taisyklių:
Ko reikėtų vengti:
- nemaitinti lapių rankomis
- nebandyti jų pagauti ar glostyti
- nepalikti gyvūnų maisto lauke naktimis
- nepriartėti prie urvų, ypač jei yra jauniklių
Lapės nėra piktybinės, jos tiesiog ieško galimybių lengviau išgyventi. Jos nepuola žmonių be priežasties.
Ar reikėtų nerimauti, jei lape nuolat lankosi tavo kieme?
Ne. Dažniausiai tai reiškia, kad kiemas jai tiesiog saugus ir patogus. Galbūt palieki šiukšlių, komposto, paukščių maisto, o gal kiemas yra rami vieta jaunikliams pasislėpti.
Jeigu nenori, kad lapės užsuktų, tereikia pašalinti maisto šaltinius ir uždengti angas po terasa ar šiltnamio pamatais. Lapė pasirinks kitą vietą – jos labai neprisiriša, o maisto šaltiniai lemia didžiąją jų migracijų dalį.
Lapės mieste – mūsų pačių sukurtas reiškinys
Kai žmogus urbanizuoja teritorijas, gyvūnai prisitaiko. Lapės yra vienos lankščiausių būtybių – jos užima nišas, kurias mes patys paliekame: šiukšlių konteineriai, maisto likučiai, tušti sklypai, tankūs krūmai tarp daugiabučių.
Tai nei gerai, nei blogai. Tai tiesiog realybė: miestas tampa bendru arealu žmonėms ir gyvūnams.
Išvada: lapės ateina į miestus ne todėl, kad „nori būti su mumis“, o todėl, kad taip lengviau išgyventi
Lapės pasirinko miestus iš būtinybės ir patogumo. Jas traukia maistas, šiluma, saugumas ir galimybė auginti jauniklius vietoje, kur mažiau grėsmių.
O mums belieka suprasti, kad jos nėra priešai – tai prisitaikantys, protingi ir jautrūs gyvūnai, ieškantys vietos šiame vis besikeičiančiame pasaulyje.
