Ar kada pagalvojai, ką per Kalėdas jaučia tavo augintinis? Mes džiaugiamės eglutės kvapu, karštu vynu, imbieriniais sausainiais. Bet ar tie patys aromatai gyvūnams malonūs? O gal kai kurie jų net pavojingi?
Pažiūrėkime, kaip populiariausi šventiniai kvapai veikia šunis ir kates, ir ką verta žinoti, kad ši šventė jiems būtų saugi ir jauki.
Gyvūnų uoslė – gerokai jautresnė nei mūsų
Šuns nosis gali būti net dešimtis tūkstančių kartų jautresnė už žmogaus. Katė – tik šiek tiek mažiau, bet vis tiek gerokai lenkia mus. Tai reiškia, kad tai, kas mums atrodo švelnus aromatas, gyvūnui gali būti stiprus ir net trikdantis.
Mes mėgaujamės žvake ar difuzoriumi, o gyvūnas gali jausti tą kvapą kaip intensyvų debesį, tarsi būtum įjungęs purškiamą dezodorantą tiesiai po nosimi.
Cinamonas: malonus kvapas žmonėms, erzina gyvūnus
Cinamonas – vienas kalėdinių favoritų. Tačiau gyvūnams jis dažnai nepatinka. Šunims jis gali dirginti nosį, o katėms būti tiesiog per intensyvus. Problema atsiranda tada, kai kvapas naudojamas žvakių, purškiklių ar difuzorių pavidalu – eteriniai aliejai gyvūnams ypač nemalonūs.
Ar žinojai, kad cinamono eterinis aliejus katėms gali būti toksiškas, jei jie jį įkvepia didelėmis koncentracijomis? Pats kvapas iš maisto nekenksmingas, bet koncentruoti produktai – jau kita istorija.
Eglės aromatas: natūralus, bet ne visada saugus
Tikra eglė – vienas gražiausių kalėdinių simbolių, tačiau jos kvapas gyvūnams gali turėti dvi puses.
Viena vertus, natūralus aromatas paprastai neerzina. Kita vertus, kai kurios eglutės rūšys išskiria dervingus junginius, kurie gyvūnų nosims būna per aštrūs. Didžiausia problema slypi ne pačiame kvape, o spygliuose ir vandens talpoje po eglute – ten gali būti chemikalų, kurių gyvūnai neturėtų ragauti.
Tačiau pats eglės kvapas paprastai nėra pavojingas, jei nenaudojami eteriniai aliejai.
Imbieras, apelsinai ir gvazdikėliai: šventiški kvapai, kurie gali trikdyti
Imbieriniai sausainiai – šventės klasika, bet jų kvapas ir sudėtis gyvūnams ne visada draugiški. Kai kurie prieskoniai (pvz., gvazdikėliai) gali būti pernelyg aštrūs, o apelsinų eterinis aliejus – toksiškas katėms. Kvapas savaime nėra nuodas, tačiau jei jis sklinda iš difuzoriaus ar eterinio aliejaus, tai jau gali būti problema.
Dažnas požymis, kad gyvūnui kvapas per stiprus – jis išeina iš kambario arba pradeda čiaudėti.
Kaip suprasti, kad augintiniui kvapas nepatinka?
Čia viskas labai paprasta. Gyvūnas nekalbės, bet jo kūnas pasako daugiau nei žodžiai. Dažniausi signalai – jis atsitraukia, vengia kambario, pradeda laižytis (katės), čiaudėti arba tampa neramus. Tai ženklas, kad aromatas jam per intensyvus.
Kartais užtenka išjungti kvapų difuzorių ar perkelti žvakę į kitą vietą, ir gyvūnas vėl elgiasi ramiai.
Kaip sukurti jaukų ir saugų kalėdinį kvapą?
Geriausia taisyklė – kuo natūraliau, tuo saugiau. Gyvūnai daug geriau toleruoja švelnius, natūralius kvapus: kepamų sausainių aromatą, lengvą eglės dvelksmą, net karštą šokoladą (nors jo jie tikrai neturėtų ragauti). Stiprių aromatinių mišinių, eterinių aliejų ir purškiamų kvapų geriausia nenaudoti tose erdvėse, kuriose daug laiko praleidžia augintinis.
Kita paprasta taisyklė – atidaryk langą. Šviežias oras yra geriausias neutralizatorius tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Taigi, kaip kalėdiniai kvapai veikia gyvūnus?
Trumpai tariant – stipriai. Jie uodžia daugiau, intensyviau ir jautriau nei mes. Dauguma kalėdinių kvapų nėra pavojingi, jei jų nenaudojame per koncentruota forma. Tačiau kai kurie aštresni aromatai, ypač eterinių aliejų pavidalu, gali sukelti dirginimą, nerimą ar net būti toksiški.
Todėl Kalėdų kvapų magiją verta kurti atsargiai – kad šventė būtų jauki ir mums, ir tiems keturkojams, kurie ją išgyvena kur kas nosimis stipriau nei mes.
