Kokią arbatą gerti peršalus? Mokslu pagrįsti pasirinkimai

Kokia arbatą gerti peršalus. Imbierų arbata.
Imbierų arbata. Nuotrauka iš pixabay.com

Kokią arbatą gerti peršalus – klausimas, kurį žmonės sau užduoda kiekvieną rudenį ir žiemą. Kai kūną purto šaltkrėtis, nosis bėga kaip upelis, o galva atrodo lyg prikimšta vatos, pirmas impulsas dažnai būna tas pats: užsiplikyti kažką šilto. Arbata jau seniai laikoma vienu paprasčiausių ir maloniausių būdų sumažinti peršalimo simptomus. Tačiau ne visos arbatos veikia vienodai. Kai kurios tik suteikia jaukumo, o kai kurios gali realiai palengvinti kvėpavimą, sumažinti skausmą ar padėti greičiau sveikti.

Svarbiausia suprasti: arbata nėra stebuklas. Ji nepakeis gydymo, jei užklupo rimtesnis virusas ar infekcija. Tačiau ji yra viena iš tų natūralių priemonių, kurios gali padėti kūnui jaustis geriau, atpalaiduoti įtampą ir suteikti daugiau jėgų. O kai žinai, kurios rūšys turi tyrimais pagrįstą poveikį, gali rinktis ne „iš nuojautos“, o iš tikro žinojimo.

Kodėl arbata tokia veiksminga peršalus?

Arbata veikia keliais lygiais. Visų pirma – skysčiai. Kai sergi, kūnas greitai netenka skysčių dėl karščiavimo, prakaitavimo ar pagreitėjusio kvėpavimo. Šilta arbata padeda atkurti hidrataciją, o kartu ramina gerklę, atpalaiduoja raumenis ir sukuria jaukumo pojūtį, kuris sergant yra labai reikalingas.

Kitas dalykas – garai. Gerdamas karštą arbatą kvėpuoji šiltais garais, kurie natūraliai padeda atlaisvinti kvėpavimo takus ir sumažinti nosies užgulimą. Tai paprasta, bet veikia.

Ir, žinoma, veikliosios medžiagos. Daugelyje žolelių yra junginių, kurie veikia priešuždegimiškai, antibakteriškai arba padeda atsipalaiduoti. Todėl tinkamai parinkta arbata gali palengvinti simptomus gerokai labiau nei paprastas karštas vanduo.

Arbatos, kurias verta rinktis peršalus

Kai peršalimas spaudžia iš visų pusių, norisi kažko, kas padėtų greičiau atsigauti. Šios arbatos turi mokslu pagrįstą poveikį:

  • imbierinė arbata padeda dėl priešuždegiminių savybių, mažina gerklės skausmą ir šildo iš vidaus
  • ramunėlių arbata atpalaiduoja, mažina įtampą, ramina sudirgintą gerklę ir gali pagerinti miegą, kuris gydo greičiausiai

Tai tik dvi rūšys, bet jos dažniausiai suteikia greičiausią palengvėjimą.

Kodėl imbieras toks veiksmingas?

Imbieras – viena labiausiai tyrinėtų žolelių. Jo sudėtyje yra gingerolų ir šogaolų, kurie turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Štai kodėl imbierinė arbata tokia populiari peršalus: ji ne tik šildo, bet ir padeda sumažinti skausmą bei uždegimą gerklėje ir sinusų srityje. Be to, imbieras skatina kraujotaką, o tai padeda kūnui greičiau mobilizuoti imuninę sistemą.

Daugelis žmonių mėgsta pridėti citrinos ar medaus. Tai gera mintis – citrina duoda vitamino C, o medus turi antibakterinių savybių ir dar labiau ramina sudirgusią gerklę.

O kam tinka ramunėlės?

Ramunėlės yra tikras pagalbininkas tada, kai sergant sunku atsipalaiduoti. Jos veikia kaip natūralus raminamasis augalas, todėl labai tinka vakare, kai organizmui labiausiai reikia poilsio. Miegas yra vienas svarbiausių sveikimo elementų, o ramunėlės padeda kokybiškai užmigti, net jei sloga ar kosulys vargina visą dieną.

Be to, ramunėlės pasižymi švelniu priešuždegiminiu poveikiu, todėl gali sumažinti gerklės sudirgimą ar lengvą galvos skausmą. Tai puikus pasirinkimas, jei kūnas pavargęs ir norisi tiesiog nusiraminti.

Kokias arbatas rinktis, kai labiausiai vargina sloga?

Jei nosis užgulta taip, kad sunku kvėpuoti, kai kurios arbatos veikia stebėtinai gerai. Šilta mėtų arbata gali atlaisvinti kvėpavimo takus, sukurti šalčio pojūtį ir palengvinti sinusų spaudimą. Tačiau būtinai rinkis švelnesnę, ne per stiprią, kad neperdirgintum gleivinės.

Puiki alternatyva – čiobrelių arbata. Tai natūraliai antibakteriška žolelė, kuri tinka ir kosuliui, ir užgulusiai gerklei. Dėl savo savybių ji dažnai naudojama net medicininiuose sirupuose.

Ji nėra tokia populiari kaip imbieras ar ramunėlės, bet savo efektyvumu dažnai nustebina.

Kokia arbatą gerti peršalus. Arbata su citrinomis.
Jei nosis užgulta taip, kad sunku kvėpuoti, kai kurios arbatos veikia stebėtinai gerai. Nuotrauka iš pixabay.com

Kaip gerti arbatą, kad ji tikrai padėtų?

Norint pajusti poveikį, svarbu ne tik tai, kokią arbatą renkiesi, bet ir kaip ją geri. Sergąs organizmas yra jautrus, todėl bet kokios smulkmenos gali daryti įtaką savijautai.

Štai keli dalykai, kurie padeda arbatai veikti geriau:

  • gerk mažomis porcijomis, bet dažniau – taip palaikysi hidrataciją visos dienos metu, nepersikraudamas vienu kartu
  • venk per karšto gėrimo – švelniai šiltas poveikis yra daug efektyvesnis ir malonesnis gerklei

Svarbu suprasti, kad arbata neturi būti stipri. Kartais švelni koncentracija padeda labiau nei intensyvus skonis.

Na, ir svarbiausia – klausytis kūno. Jei kokia žolelė tau netinka, dirgina skrandį ar tiesiog „nesueina“, rinkis kitą. Arbata turi suteikti palengvėjimą, o ne papildomą diskomfortą.

Išvada

Jei galvoje sukasi klausimas, kokią arbatą gerti peršalus, atsakymas paprastas: rinkis tas, kurios turi tiek šilumos, tiek mokslu pagrįstų savybių. Imbieras padeda, kai reikia daugiau šilumos ir uždegimo mažinimo. Ramunėlės tinka tada, kai peršalimas išvargina ir trukdo pailsėti. Mėta ir čiobreliai puikiai tinka sinusams ir gerklei.

Arbata nėra stebuklingas vaistas, bet ji gali būti vienas maloniausių būdų padėti kūnui atsigauti greičiau. Svarbiausia rinktis tai, kas tinka tavo savijautai, ir gerti taip, kad jaustum ne tik naudą, bet ir tikrą komfortą.

Ankstesnis straipsnisAr kavos gėrimas ryte kenkia? Dažniausi mitai ir tiesa
Kitas straipsnisMatcha, sencha ar genmaicha: kuo skiriasi japoniškos arbatos?