Žmogui kvapai dažniausiai yra fonas. Jie gali būti malonūs, neutralūs arba trumpam pastebimi, bet retai turi didelę įtaką savijautai. Augintiniams situacija visiškai kitokia. Šunys ir katės pasaulį suvokia pirmiausia per uoslę, todėl kvapai jiems nėra tik detalė. Jie yra informacija, signalas ir kartais net grėsmė. Dėl to kvapai, kurie gali sukelti stresą augintiniams, dažnai slepiasi ten, kur mes jų net nepastebime.
Tai, kas mums kvepia švara ar jaukumu, gyvūnui gali reikšti pavojų, diskomfortą ar nuolatinę įtampą.
Kodėl augintiniai taip jautriai reaguoja į kvapus
Šuns uoslė yra dešimtis kartų jautresnė nei žmogaus, o kai kurių veislių net šimtus kartų. Katės uoslė taip pat gerokai stipresnė, nors ji veikia subtiliau. Kvapai gyvūnams ne tik pasako, kas yra aplinkoje, bet ir padeda orientuotis, jaustis saugiai ir suprasti, ar vieta yra pažįstama.
Kai aplinkoje atsiranda stiprūs, nenatūralūs ar dažnai besikeičiantys kvapai, gyvūno nervų sistema patiria papildomą krūvį. Jis negali nuo jų „atsijungti“. Jei kvapas yra ore, jis nuolat veikia, net kai gyvūnas miega ar ilsisi.
Todėl kvapas gali tapti nuolatiniu streso šaltiniu.
Švaros kvapai, kurie nėra tokie nekalti
Daugelis namų kvapų, susijusių su švara, augintiniams yra ypač sunkūs. Valikliai, dezinfekantai, balikliai ir stipriai kvepiantys grindų ar vonios valikliai dažnai sukelia nerimą. Gyvūnas gali vengti tam tikrų patalpų, elgtis neįprastai arba tapti dirglesnis.
Problema slypi ne tik intensyvume, bet ir tame, kad šie kvapai sunaikina natūralius namų kvapus, prie kurių augintinis yra pripratęs. Staiga aplinka tampa „svetima“. Katė gali nustoti jaustis saugi, o šuo prarasti orientacijos pojūtį.
Oro gaivikliai ir kvapnios žvakės
Žmonėms jie skirti sukurti jaukumą, tačiau augintiniams tai dažnai yra stiprus dirgiklis. Sintetiniai kvapai, ypač purškiami arba nuolat skleidžiami, gali erzinti kvėpavimo takus ir nervų sistemą.
Kai kurie gyvūnai į tai reaguoja labai subtiliai. Jie daugiau miega, mažiau bendrauja, slepiasi. Kiti gali pradėti nerimauti, vaikščioti iš kampo į kampą ar net žymėti teritoriją, bandydami „perrašyti“ kvapų žemėlapį.
Tai ypač pastebima žiemą ir per šventes, kai kvapai namuose keičiasi dažniau nei įprastai.
Svetimi kvapai ir socialinis stresas
Kvapai, atkeliavę iš išorės, taip pat gali kelti stresą. Ant drabužių, batų ar rankų parsinešti kitų gyvūnų kvapai augintiniui siunčia aiškią žinutę. Tai svetimas teritorijos ženklas.
Šunys gali reaguoti susijaudinimu, katės – atsiribojimu ar net agresija. Jiems tai nėra pavydas žmogaus prasme. Tai natūrali reakcija į nepažįstamą kvapą jų erdvėje.
Ypač jautrūs šiam reiškiniui gyvūnai, kurie gyvena vieni ir nėra pratę prie kitų augintinių kvapų.
Maisto ir prieskonių aromatai
Kai kurie žmonėms malonūs kvapai, ypač intensyvūs prieskoniai, kepimo ar rūkymo aromatai, gali būti per stiprūs augintiniams. Katės ypač jautriai reaguoja į citrusinių vaisių, acto ar aštrių prieskonių kvapus.
Tokie kvapai gali sukelti dezorientaciją ar net trumpalaikį stresą, ypač jei jie ilgai laikosi patalpoje. Gyvūnas gali vengti virtuvės ar vietų, kuriose kvapas stipriausias.
Streso kvapai, kuriuos skleidžia pats žmogus
Mažai kas apie tai susimąsto, tačiau žmogaus emocinė būsena taip pat turi kvapą. Stresas, nerimas ar įtampa keičia prakaito sudėtį. Gyvūnai tai jaučia.
Jei namuose tvyro įtampa, augintinis gali tapti neramus net ir be jokių išorinių dirgiklių. Tai viena iš priežasčių, kodėl šunys ir katės dažnai elgiasi neįprastai šeimininkui išgyvenant sunkų laikotarpį.
Kaip suprasti, kad kvapas kelia stresą
Augintinis dažniausiai siunčia signalus labai aiškiai. Jis gali vengti tam tikrų vietų, dažniau laižytis, slėptis, tapti irzlus ar priešingai – apatiškas. Kartais pasikeičia miego vieta arba sumažėja noras bendrauti.
Svarbu suprasti, kad kvapas veikia tyliai. Jis neatsiranda ir nedingsta akimirksniu. Todėl reakcija gali būti uždelsta.
Mažas pokytis, didelė ramybė
Norint sumažinti streso riziką, dažnai pakanka paprastų sprendimų. Švelnesni valikliai, mažiau sintetinių kvapų, dažnesnis vėdinimas ir pastovi kvapų aplinka gali turėti didelę įtaką augintinio savijautai.
Supratimas, kokie kvapai gali sukelti stresą augintiniams, leidžia sukurti namus, kuriuose jie jaučiasi saugūs ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Kartais ramybė prasideda ne nuo elgesio keitimo, o nuo to, ko mes patys net neužuodžiame.
