Kastracija yra vienas atsakingiausių sprendimų, kurį gali priimti katės šeimininkas. Ji padeda kontroliuoti kačių populiaciją, apsaugo nuo daugelio sveikatos problemų ir palengvina kasdienį gyvenimą tiek katei, tiek žmogui. Tačiau kartu su šiuo sprendimu atsiranda ir nauja atsakomybė – tinkamai pritaikyta mityba.
Kastruotos katės mityba turi būti koreguojama. Jei to nepadaroma, labai dažnai pasekmė būna viena – antsvoris. Ir tai nėra neišvengiama. Tai tik netinkamo šėrimo rezultatas.
Kaip kastracija keičia katės organizmą
Po kastracijos katės organizme įvyksta hormoniniai pokyčiai. Sumažėja lytinių hormonų kiekis, o kartu su tuo keičiasi ir elgesys. Katės tampa ramesnės, mažiau linkusios klajoti, kovoti ar aktyviai žymėti teritoriją.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Sulėtėja medžiagų apykaita, o apetitas dažnai padidėja. Katė nori valgyti tiek pat arba net daugiau, nors jos energijos poreikis sumažėja. Jei maistas lieka toks pats kaip iki kastracijos, svoris pradeda augti labai greitai.
Todėl svarbiausias dalykas po kastracijos – ne „mažiau meilės“, o protingesnė mityba.
Kaloringumas – svarbiausias kontrolės taškas
Didžiausia klaida, kurią daro šeimininkai, yra per didelis kalorijų kiekis. Kastruotai katei jų reikia mažiau nei anksčiau. Vidutiniškai – apie trečdalį mažiau, tačiau tai nėra griežta taisyklė visoms katėms.
Svarbu vertinti individualiai. Katės amžius, aktyvumas, gyvenimo būdas ir net charakteris turi reikšmę. Viena katė po kastracijos lieka žaisminga, kita tampa tikra sofų karaliene.
Todėl kaloringumas turi būti mažinamas ne drastiškai, o apgalvotai. Geriausia rinktis pašarus, kurie sukurti būtent kastruotoms katėms, nes jų energinė vertė jau pritaikyta lėtesnei medžiagų apykaitai.
Riebalai – mažiau, bet ne per mažai
Katė yra mėsėdė. Riebalai jos mityboje reikalingi, tačiau po kastracijos jų kiekis turi būti kontroliuojamas. Per didelis riebalų kiekis greitai virsta antsvoriu, ypač jei katė mažai juda.
Jei katę šeriate natūraliu maistu, verta rinktis liesesnę mėsą. Jei naudojate pramoninį pašarą, atkreipkite dėmesį į sudėtį – sterilizuotoms katėms skirtuose pašaruose riebalų kiekis jau subalansuotas.
Svarbu nepulti į kitą kraštutinumą. Riebalai būtini kailio būklei, odai ir bendrai savijautai. Esmė ne jų atsisakyti, o palaikyti tinkamą balansą.
Baltymai – mitybos pagrindas ir po kastracijos
Čia taisyklės beveik nesikeičia. Baltymai kastruotos katės racione turi likti pagrindu. Katės virškinimo sistema po kastracijos nepasikeičia, todėl jai vis dar reikia aukštos kokybės gyvūninės kilmės baltymų.
Baltymai padeda palaikyti raumenų masę ir sotumo jausmą. Tai ypač svarbu, kai kalorijų kiekis mažinamas. Katė neturi jaustis nuolat alkana.
Prastas baltymų šaltinis dažnai lemia tai, kad katė valgo daugiau, bet gauna mažiau naudos. Todėl kokybė čia svarbesnė už kiekį.
Sausas ar drėgnas maistas – ką rinktis
Klausimas, kuris kyla beveik visiems. Tiesa tokia – abu variantai gali būti tinkami, jei maistas yra kokybiškas ir pritaikytas kastruotoms katėms.
Drėgnas maistas turi vieną didelį privalumą – jis padeda palaikyti gerą skysčių balansą. Tai ypač svarbu katėms, kurios linkusios gerti mažai vandens. Dėl to drėgnas maistas dažnai rekomenduojamas siekiant sumažinti šlapimo takų problemų riziką.
Sausas maistas patogus, bet reikalauja, kad katė nuolat turėtų šviežio vandens. Jei kyla abejonių, drėgno ir sauso maisto derinimas dažnai būna geriausias sprendimas.
Kodėl kastruotos katės storėja, nors „valgo nedaug“
Labai dažnai šeimininkai sako: „Ji juk neėda daug.“ Problema ta, kad net ir nedidelis kalorijų perteklius kastruotai katei laikui bėgant kaupiasi.
Katės svoris didėja lėtai, beveik nepastebimai. Kol vieną dieną tampa aišku, kad katė sunkiau juda, greičiau pavargsta ir praranda lankstumą.
Tai ne kastracijos pasekmė. Tai netinkamai pritaikytos mitybos rezultatas.
Pabaigai
Kastruotos katės mityba nėra sudėtinga, jei supranti pagrindinius principus. Mažesnis kaloringumas, kontroliuojamas riebalų kiekis ir aukštos kokybės baltymai – tai trys ramsčiai, ant kurių laikosi sveika kastruotos katės mityba.
Katė po kastracijos neturi priaugti svorio. Ji turi gyventi ramiau, saugiau ir ilgiau. O tinkamas šėrimas yra viena svarbiausių priemonių tai užtikrinti.
