Mintis apie antrą šunį dažnai gimsta iš gerų ketinimų. Norisi draugijos savo augintiniui, daugiau gyvybės namuose, ilgesnių pasivaikščiojimų ir dvigubos meilės. Tačiau realybė ne visada tokia paprasta. Antras šuo namuose yra didelis pokytis ne tik šeimai, bet pirmiausia – jau gyvenančiam šuniui.
Būtent nuo to, kaip pradėsite, priklausys, ar naujas etapas bus ramus, ar kupinas įtampos. Šunys nėra linkę spontaniškai „apsidžiaugti“ pokyčiais. Jiems reikia laiko, aiškumo ir saugumo. Ir čia svarbiausias vaidmuo tenka žmogui.
Ar jūsų šuo pasiruošęs dar vienam keturkojui
Prieš atsivedant naują šunį, verta labai sąžiningai įvertinti esamo augintinio charakterį. Ne visi šunys nori ar moka dalintis savo erdve. Kai kurie puikiai jaučiasi būdami vieninteliai ir papildomas šuo jiems kelia stresą.
Geras ženklas, jei jūsų šuo ramiai reaguoja į kitus šunis pasivaikščiojimų metu, geba bendrauti, nėra linkęs į agresiją ar stiprų teritorijos gynimą. Tačiau net ir draugiškas elgesys lauke negarantuoja, kad šuo taip pat jausis namuose, kur viskas yra „jo“.
Todėl prieš galutinį sprendimą labai naudinga stebėti, kaip jūsų šuo reaguoja į kitus šunis skirtingose situacijose. Dar geriau – pabandyti trumpą „bandomąją“ pažintį su pažįstamo šunimi.
Namai turi būti paruošti dar prieš atvykimą
Viena dažniausių klaidų – naujo šuns atvedimas į neparuoštą aplinką. Šunims labai svarbu turėti savo erdvę. Jei abu bus priversti dalintis tais pačiais dubenėliais, guoliais ar žaislais, konfliktai gali kilti labai greitai.
Dar prieš atvykstant naujam šeimos nariui, verta suplanuoti, kur bus kiekvieno šuns poilsio vieta. Abi vietos turi būti lygiavertės. Ne „senas kampas“ ir „naujas gražus guolis“, o dvi saugios, ramios zonos.
Pirmosiomis dienomis labai naudinga turėti galimybę fiziškai atskirti šunis, bet ne visiškai izoliuoti. Tarpinės vartelės ar durys leidžia šunims matyti, girdėti ir uosti vienas kitą be tiesioginio kontakto. Tai labai sumažina įtampą.
Pirmoji pažintis – tik ne namuose
Jei yra viena taisyklė, kurios neverta laužyti, tai ši. Pirmas susitikimas neturėtų vykti namuose. Namai jau yra teritorija, ir net ramus šuo gali jausti pareigą ją ginti.
Ideali vieta – rami, neutrali erdvė. Abu šunys turėtų būti vedami pavadėliu, bet ne per trumpu. Leiskite jiems judėti, uostyti, stebėti vienas kitą iš atstumo. Nesistenkite jų „supažindinti“ fiziškai per greitai.
Svarbiausia – jūsų pačių ramybė. Šunys labai gerai jaučia emocinę būseną. Jei jūs nervinatės, skubate ar įsitempę, jie tai perims. Ramus, lėtas tempas ir minimalus įsikišimas dažniausiai duoda geriausią rezultatą.
Grįžimas namo – be euforijos
Kai naujas šuo pagaliau įžengia į namus, labai svarbu išlaikyti balansą. Didžiausia klaida – visą dėmesį skirti naujokui. Tai siunčia labai aiškų signalą senajam šuniui, kad jo statusas pasikeitė.
Šunims nereikia paaiškinimų, jiems reikia nuoseklumo. Jei iki šiol turėjote tam tikras taisykles, jos turi galioti ir dabar. Maitinimo laikas, pasivaikščiojimai, komandos – viskas turėtų likti kiek įmanoma stabilu.
Pirmosiomis dienomis rekomenduojama neskubėti su žaislais. Daiktai, dėl kurių galima konkuruoti, dažnai tampa konfliktų šaltiniu. Geriau leisti šunims pirma susipažinti tarpusavyje, o ne varžytis dėl resursų.
Bendras gyvenimas reikalauja kantrybės
Antras šuo namuose niekada nereiškia, kad viskas iškart bus harmoninga. Net jei pirmos dienos atrodo ramios, įtampa gali pasireikšti vėliau. Tai normalu.
Svarbu suprasti, kad riaumojimas, urzgimas ar net trumpas parodymas „kas čia šeimininkas“ nebūtinai reiškia agresiją. Tai šunų bendravimo forma. Problema prasideda tada, kai konfliktai stiprėja, dažnėja arba tampa nekontroliuojami.
Labai svarbu nekelti panikos ir nebausti šunų už bendravimą. Staigus žmogaus įsikišimas, ypač paimant vieną šunį ant rankų, gali tik pabloginti situaciją. Daugeliu atvejų geriau nukreipti dėmesį, duoti paprastą komandą ir grąžinti ramybę.
Kai namuose atsiranda šuniukas
Situacija šiek tiek kitokia, kai antras šuo yra šuniukas. Mažylis dar neturi socialinių ribų ir gali labai erzinti suaugusį šunį. Čia ypač svarbu, kad vyresnis šuo būtų stabilus ir kantrus.
Šuniukui reikia daugiau trumpų pasivaikščiojimų, dažnesnio dėmesio ir mokymosi. Suaugęs šuo turi kitus poreikius. Todėl pirmuoju laikotarpiu neišvengiamai teks dalį veiklų atlikti atskirai.
Labai svarbu neleisti šuniukui nuolat trukdyti vyresniam šuniui ilsėtis. Jei senasis šuo neturi galimybės atsitraukti, ilgainiui tai gali sukelti rimtą konfliktą.
Kada verta ieškoti pagalbos
Jei pastebite, kad įtampa nemažėja, o konfliktai stiprėja, neverta laukti „kol susitvarkys patys“. Kartais pakanka kelių nedidelių korekcijų, kurias gali pasiūlyti šunų elgsenos specialistas.
Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau išspręsti problemą. Tai nėra nesėkmės ženklas. Tai atsakingas požiūris į gyvūnų gerovę.
Pabaigai
Antras šuo namuose gali tapti vienu gražiausių sprendimų, jei jam tinkamai pasiruošiama. Stresas dažniausiai kyla ne dėl paties šuns, o dėl per greitų, neapgalvotų veiksmų.
Kantrybė, nuoseklumas ir pagarba abiejų šunų riboms leidžia sukurti tvirtą pagrindą bendram gyvenimui. O kai tas pagrindas tvirtas, draugystė dažnai ateina pati. Ne per prievartą, o natūraliai.
