Šunidžių kosulys yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šuo krenkščia, kosėja ar atrodo lyg bandytų kažką atkosėti iš gerklės. Šunų krenkštimas ar žiaugčiojimas gali būti susijęs ne tik su kvėpavimo takų infekcijomis, bet ir su svetimkūniais, širdies ligomis, trachėjos kolapsu ar net virškinamojo trakto problemomis.
Dažnai šeimininkai pastebi, kad šuo staiga pradeda kosėti, krenkšti ar skleisti keistus garsus ramybės būsenoje arba po fizinio aktyvumo. Tokie simptomai neturėtų būti ignoruojami, nes kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas.
Kodėl šuo krenkščia?
Šuo krenkščia tuomet, kai sudirginami gerklų, trachėjos ar bronchų receptoriai. Tai natūrali apsauginė organizmo reakcija, skirta pašalinti dirgiklį iš kvėpavimo takų.
Dažna krenkštimo priežastis – svetimkūniai kvėpavimo takuose. Tai gali būti žaislų dalys, kaulai, šakos ar kiti smulkūs objektai, kurie užstringa gerklėje ar stemplėje. Tokiu atveju šuo gali staiga pradėti stipriai krenkšti, nerimauti ar bandyti vemti.
Tačiau krenkštimas ne visada reiškia užspringimą. Jį taip pat gali sukelti infekcinės ligos, tokios kaip šunidžių kosulys, rinitas, sinusitas ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Be to, krenkštimas gali pasireikšti sergant širdies ligomis, trachėjos kolapsu ar užsikrėtus širdies kirmėlėmis.
Kodėl šuo kosėja?
Šuo kosėja dažniausiai dėl viršutinių kvėpavimo takų jautrumo padidėjimo. Tai gali būti susiję su šunidžių kosuliu ar kitomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Rečiau kosulys pasireiškia dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kai padidėjusi širdis spaudžia kvėpavimo takus, arba dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, kai rūgštis dirgina stemplę ir sukelia refleksinį kosulį.
Svarbu atkreipti dėmesį į kosulio pobūdį – ar jis sausas, ar su gleivėmis, ar pasireiškia tik fizinio krūvio metu, ar ir ramybės būsenoje.
Šunidžių kosulys – kas tai?
Šunidžių kosulys – tai bendras terminas, apibūdinantis virusinių ir bakterinių infekcijų kompleksą, sukeliantį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Tai labai užkrečiama ir greitai plintanti liga, perduodama tiesioginio kontakto metu tarp šunų.
Nepaisant pavadinimo, šunidžių kosulys nėra tik prieglaudų ar veislynų problema. Šia liga gali užsikrėsti bet kuris šuo, turintis kontaktą su kitais šunimis – pasivaikščiojimų metu, dresūros pamokose, parodose, šunų viešbučiuose ar žaidimų aikštelėse.
Kas sukelia šunidžių kosulį?
Šunidžių kosulį gali sukelti vienas arba keli patogenai. Dažniausiai tai yra šunų parainfluenza virusas ir šunų adenovirusas (CAV-2).
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka gramneigiamos bakterijos, tokios kaip Bordetella bronchiseptica, Pseudomonas spp., Escherichia coli ar Klebsiella pneumoniae. Šios bakterijos gali būti tiek pirminiai sukėlėjai, ypač jauniems šuniukams, tiek sukelti antrinę infekciją – tracheitą, bronchitą ar net plaučių uždegimą.
Įdomu tai, kad katės gali būti kai kurių šunidžių kosulio sukėlėjų nešiotojos ir padėti jiems išgyventi aplinkoje, pačios nepatirdamos jokių klinikinių simptomų.
Šunidžių kosulio simptomai
Pagrindinis šunidžių kosulio simptomas – sausas, stiprus kosulys, dažnai lydimas krenkštimo ir įspūdžio, kad šuniui kažkas užstrigo gerklėje. Kosulio priepuoliai gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.
Lengvos ligos eigos atveju šuo dažniausiai išlieka aktyvus, apetitas nesumažėja. Tačiau ligai progresuojant gali atsirasti atsikosėjimas baltomis ar putotomis gleivėmis, kosulys gali sukelti vėmimą.
Sunkesniais atvejais pasireiškia karščiavimas, apatija, viduriavimas, išskyros iš nosies ir akių. Kosulys gali stiprėti dėl susijaudinimo, fizinio krūvio, drėgmės ar temperatūros pokyčių, taip pat dėl netinkamai naudojamo antkaklio.
Kokie šunys yra linkę sirgti šunidžių kosuliu?
Didžiausią riziką susirgti šunidžių kosuliu turi jauni, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys ir nevakcinuoti šunys. Ypač sunki ligos eiga dažniausiai pasireiškia šuniukams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
Kaip apsisaugoti savo šunį nuo šunidžių kosulio?
Veiksmingiausia šunidžių kosulio prevencija yra vakcinacija. Ji ypač rekomenduojama šunims, kurie dažnai bendrauja su kitais gyvūnais, dalyvauja renginiuose, dresūroje ar lankosi šunų viešbučiuose.
Svarbu žinoti, kad jau sergantys šunys nėra vakcinuojami, o persirgus šunidžių kosuliu imunitetas visam gyvenimui nesusiformuoja. Todėl prevencija ir reguliarus stebėjimas išlieka itin svarbūs.
