Kiek katė gali būti neėdusi – tai klausimas, kuris anksčiau ar vėliau kyla beveik kiekvienam kačių šeimininkui. Vieną dieną pastebite, kad dubenėlis liko pilnas. Kitą – maistas vis dar neliečiamas. Katė prieina, pauosto ir nueina. Natūralu sunerimti, nes kačių apetito praradimas retai būna atsitiktinis.
Skirtingai nei žmonės ar net šunys, katės labai jautriai reaguoja į maisto trūkumą. Jų organizmas nėra pritaikytas ilgam badavimui, todėl net trumpas nevalgymas gali sukelti rimtų pasekmių. Būtent dėl šios priežasties svarbu suprasti, kiek laiko katė gali neėsti, kada dar galima stebėti situaciją, o kada delsti jau pavojinga.
Kiek katė gali būti neėdusi be pavojaus sveikatai?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienodas visoms katėms. Tai priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės, kūno masės ir net nuo to, ar katė gauna pakankamai skysčių.
Orientacinės ribos:
- Sveika suaugusi katė – gali neėsti iki 24–48 valandų, tačiau tai jau laikoma rizikinga riba
- Kačiukai – neturėtų būti neėdę ilgiau nei 12 valandų
- Vyresnės katės – rekomenduojama ne ilgiau nei 24 valandos
- Sergančios katės – nevalgyti ilgiau nei 12–24 valandas yra pavojinga
Svarbu suprasti, kad šie skaičiai nėra „saugus leidimas badauti“. Tai veikiau riba, po kurios rizika pradeda augti labai greitai. Jei katė nevalgo, bet ir negeria – pavojus kyla dar greičiau.
Katės organizmo reakcija į badavimą
Katės organizmas labai skiriasi nuo kitų gyvūnų. Kai katė nustoja ėsti, jos kūnas pradeda naudoti riebalų atsargas energijai. Problema ta, kad kačių kepenys nėra pritaikytos efektyviai apdoroti didelio riebalų kiekio.
Dėl to gali išsivystyti kepenų lipidozė – itin pavojinga būklė, kai kepenyse kaupiasi riebalai ir sutrinka jų funkcija. Ši liga gali išsivystyti net per kelias dienas, ypač jei katė turi antsvorio. Negydoma kepenų lipidozė kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.
Dar viena problema – dehidratacija. Jei katė nevalgo ir negeria, labai greitai sutrinka elektrolitų balansas, ima blogėti inkstų veikla, katė tampa silpna, apatiška.
Kada reikėtų sunerimti, jei katinas nevalgo?
Ne kiekvienas praleistas valgymas reiškia ligą. Kartais katė gali atsisakyti maisto dėl streso, karščio ar pasikeitus rutinoi. Tačiau yra aiškūs signalai, kurie rodo, kad situacija rimta.
Sunerimti reikėtų, jei pastebite šiuos požymius:
- Katė nevalgo ilgiau nei 24 valandas
- Katinas nevalgo ir negeria
- Augintinis tampa vangus, mieguistas, slepiasi
- Atsiranda vėmimas ar viduriavimas
- Pastebimas staigus svorio kritimas
- Oda ar gleivinės tampa gelsvos
Ypač pavojinga, kai nevalgymas derinasi su kitais simptomais. Tokiu atveju laukti ir „stebėti“ nebereikėtų.
Priežastys, kodėl katė atsisako maisto
Priežasčių, kodėl katė nevalgo, gali būti labai daug – nuo visai paprastų iki gyvybei pavojingų. Dažniausiai apetito praradimas yra tik simptomas, o ne pati problema.
Tai gali būti burnos ertmės skausmai, dantų akmenys ar uždegimai, dėl kurių kramtymas tampa nemalonus. Taip pat dažni virškinimo sutrikimai – pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Stresas yra dar viena labai dažna priežastis: persikraustymas, naujas gyvūnas, pasikeitusi aplinka.
Rimtesnės priežastys apima vidaus organų ligas, tokias kaip inkstų, kepenų ar kasos sutrikimai, apsinuodijimus, infekcijas ar net lėtines ligas, pavyzdžiui, diabetą. Jei katė nevalgo ir negeria, tokios būklės tikimybė ženkliai išauga.
Kaip padėti augintiniui, jei jis nevalgo?
Jei katė nevalgo trumpą laiką ir neturi kitų simptomų, galima pabandyti švelnias pagalbos priemones. Kartais pakanka pakeisti maisto tekstūrą, pasiūlyti šiek tiek pašildyto konservuoto maisto ar užtikrinti ramią, be streso aplinką.
Svarbu stebėti, ar katė geria vandenį. Skysčių vartojimas yra kritiškai svarbus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į burnos būklę, elgesį, kraiko dėžutę.
Tačiau jei situacija nesikeičia arba blogėja, savarankiški bandymai neturėtų užsitęsti. Ilgalaikis laukimas gali tik apsunkinti gydymą.
Prevencinės priemonės
Norint sumažinti riziką, kad katė atsisakys maisto, svarbu rūpintis kasdiene jos sveikata. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, kokybiška ir katės poreikiams pritaikyta mityba, stabilus dienos režimas bei kuo mažiau streso – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti rimtų problemų.
Labai svarbu stebėti net ir nedidelius elgesio pokyčius. Katės retai „vaidina“ – jei jos nevalgo, dažniausiai tam yra priežastis.
Kada būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją?
Jeigu katė nevalgo ilgiau nei 24 valandas, o ypač jei kartu negeria, vemia ar tampa apatiška, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų.
Klausimas, kiek katė gali būti neėdusi, neturėtų tapti bandymu „išlaukti“. Kačių organizmas nėra pritaikytas badavimui, todėl greita reakcija dažnai tampa svarbiausiu sprendimu, galinčiu apsaugoti augintinio sveikatą ir gyvybę.
