
Viduriuojantis katinas – situacija, kuri kelia nerimą daugeliui šeimininkų. Katės dažnai slepia skausmą ir diskomfortą, todėl pasikeitusi išmatų konsistencija neretai tampa pirmuoju matomu ženklu, kad augintinio organizme vyksta sutrikimai. Nors kartais viduriavimas praeina savaime, jis taip pat gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Svarbiausia – suprasti, kada galima stebėti, o kada delsti pavojinga.
Kačių viduriavimas – ūmus ir lėtinis
Kačių viduriavimas skirstomas į ūmų ir lėtinį. Ūmus viduriavimas dažniausiai prasideda staiga. Išmatos tampa labai vandeningos, stipraus kvapo, kartais šviesesnės ar neįprastos spalvos. Tokiu atveju katė gali dažniau lankytis kraiko dėžėje, jausti diskomfortą, tapti neramesnė.
Jeigu ūmus viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias valandas, rizika greitai didėja, nes katės organizmas labai greitai netenka skysčių. Dehidratacija ypač pavojinga vyresnėms katėms ir jauniems kačiukams.
Lėtinis viduriavimas dažniausiai vystosi palaipsniui ir trunka ilgą laiką. Jis pasireiškia epizodais – kartais išmatos būna normalios, kartais pakitusios. Tokia būklė dažnai susijusi su vidaus organų ligomis, lėtiniais virškinimo sutrikimais ar hormoniniais pakitimais. Jei viduriavimo požymiai tęsiasi ilgiau nei savaitę, tai beveik visada reiškia, kad problema yra gilesnė.
Kodėl katinas viduriuoja?
Viduriavimo priežasčių gali būti labai daug, todėl svarbu vertinti visą katės gyvenimo kontekstą – mitybą, aplinką, rutiną ir elgesio pokyčius. Dažniausiai katės viduriuoja dėl šių priežasčių:
- netinkamos mitybos, alergijos pašarui ar per staiga pakeisto maisto
- sugedusio pašaro, skanukų ar žmonėms skirto maisto
- apsinuodijimo augalais, buitinėmis cheminėmis medžiagomis
- virškinamojo trakto parazitų
- virusinių ar bakterinių infekcijų
- inkstų, kepenų, kasos ar kitų vidaus organų ligų
- onkologinių susirgimų
- streso ir aplinkos pokyčių
Katės yra labai jautrios pokyčiams. Net persikraustymas, naujas šeimos narys ar pasikeitusi dienotvarkė gali paveikti virškinimą.
Katinas viduriuoja – ką daryti namuose?
Pirmas žingsnis – ramiai įvertinti situaciją. Patikrinkite, ar katės maistas nėra pasibaigusio galiojimo, ar nebuvo staiga pakeistas pašaras. Prisiminkite, ar katė negalėjo pasiekti augalų ar kitų potencialiai pavojingų medžiagų.
Labai svarbu stebėti bendrą katės būklę: ar ji ėda, ar geria vandenį, ar nėra vangesnė nei įprastai, ar nepasireiškia vėmimas. Viduriuojančiai katei būtina užtikrinti nuolatinę prieigą prie švaraus vandens, nes skysčių netekimas gali įvykti labai greitai.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažiems kačiukams. Jauni katinai net ir per trumpą laiką gali stipriai nusilpti, todėl tokiais atvejais laukti negalima.
Ką duoti katei nuo viduriavimo?
Vienas svarbiausių dalykų – neduoti žmonėms skirtų vaistų. Net vaistai, kurie atrodo saugūs, katėms gali būti toksiški. Viduriavimo gydymas visada priklauso nuo priežasties, todėl savarankiškas gydymas dažnai tik užmaskuoja problemą.
Dažnu atveju viduriuojančios katės būna dehidratavusios, todėl svarbiausias tikslas – atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą. Jei katė nustoja gerti arba jos būklė blogėja, delsti nebegalima.
Kaip apsaugoti katiną nuo viduriavimo?

Nors ne visų priežasčių galima išvengti, tinkama priežiūra labai sumažina riziką. Svarbiausi prevencijos principai:
- maitinti tik katėms skirtu, kokybišku maistu
- naują pašarą įvesti palaipsniui
- reguliariai naikinti vidaus parazitus
- laiku skiepyti
- neduoti pieno produktų ir žmonių maisto
Stabili rutina ir saugi aplinka katei yra labai svarbios.
Kada būtina kreiptis į veterinarą?
Sveikas katinas paprastai tuštinasi vieną ar du kartus per dieną. Jei tuštinimasis padažnėja, išmatos tampa vandeningos, gleivėtos, pasikeičia jų spalva ar kvapas, tai jau laikoma viduriavimu.
Nedelskite, jei kartu atsiranda vangumas, vėmimas, apetito stoka, svorio kritimas ar atsisakymas gerti. Tokiais atvejais reikalinga profesionali pagalba.
Apibendrinimas
Katinas viduriuoja ne be priežasties. Kartais tai laikinas virškinimo sutrikimas, tačiau kartais – rimtas signalas apie organizmo problemas. Kuo anksčiau sureaguojama, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir greičiau sugrąžinti katei gerą savijautą.









