Kompostavimas – vienas paprasčiausių būdų pagerinti savo dirvą be jokių brangių trąšų. Ir vis dėlto dauguma žmonių daro vieną esminę klaidą, dėl kurios vietoj vertingo komposto gauna dvokiančią, bevertę masę.
Skamba pažįstamai?
Jei kompostas skleidžia nemalonų kvapą, yra šlapias, lipnus ar visai nesuyra – problema ne atliekose. Problema yra procese.
Kas iš tikrųjų yra kompostavimas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – sumeti atliekas ir lauki. Bet iš tiesų kompostavimas yra gyvas procesas.
Tai mikroorganizmų darbas. Jie skaido organines medžiagas ir paverčia jas puria, maistinga dirva.
Kad tai vyktų, reikia trijų dalykų: oro, drėgmės ir tinkamos sudėties.
Jei bent vieno trūksta – procesas sustoja arba ima vykti visai ne tai, ko tikitės.
Didžiausia klaida, kuri sugadina kompostą
Dažniausiai daroma klaida – per daug vienos rūšies atliekų.
Pavyzdžiui, nupjauta veja. Atrodo logiška viską supilti į vieną krūvą. Bet būtent čia ir prasideda problemos.
Šviežia žolė greitai susispaudžia, nebelieka oro, ir vietoj irimo prasideda puvimas.
Rezultatas – nemalonus kvapas ir prasta kokybė.
Teisingas kompostavimas remiasi paprasta taisykle: maišyti „žalią“ su „rudu“.
Ką reiškia „žalia“ ir „ruda“
Tai viena svarbiausių taisyklių, kurią verta įsiminti.
Žalioji masė – tai šviežios, drėgnos atliekos: žolė, daržovių likučiai, jaunos piktžolės. Jos turi daug azoto.
Rudoji masė – tai sausesnės medžiagos: lapai, šakos, šienas, žievė. Tai anglies šaltinis.
Kai šios dvi dalys subalansuotos, kompostas pradeda veikti taip, kaip reikia.
Kaip suprasti, ar viską darote teisingai
Yra labai paprastas testas.
Paimkite saują komposto ir suspauskite rankoje. Jei jaučiate drėgmę, bet vanduo nevarva – viskas gerai.
Jei per šlapia – reikia daugiau „rudos“ medžiagos. Jei per sausa – reikia vandens arba „žalios“ masės.
Kvapas taip pat daug pasako. Geras kompostas kvepia žeme, o ne puvėsiu.
Kur ir kaip geriausia kompostuoti
Galite rinktis du variantus – kompostuoti tiesiog ant žemės arba naudoti dėžę.
Komposto dėžė yra patogesnė. Ji užima mažiau vietos, geriau sulaiko drėgmę ir leidžia greičiau pasiekti rezultatą.
Kompostuojant atviroje krūvoje procesas vyksta lėčiau, bet taip pat efektyviai.
Svarbiausia – vieta turi būti lygi ir šiek tiek pavėsyje. Per daug saulės išdžiovina masę, o per daug drėgmės stabdo procesą.
Ką galima ir ko negalima mesti į kompostą
Tai dar viena vieta, kur dažnai daromos klaidos.
Galite drąsiai dėti augalines atliekas, daržovių likučius, lapus, žolę, net kavos tirščius ar kiaušinių lukštus.
Tačiau yra dalykų, kurių geriau vengti:
- mėsos ir žuvies atliekų
- pieno produktų
- sintetinių medžiagų
- sergančių augalų
- gyvūnų ekskrementų
Šios medžiagos ne tik blogina komposto kokybę, bet ir gali sukelti nemalonius kvapus ar pritraukti kenkėjus.
Kada pradėti kompostuoti
Geriausias laikas – pavasaris arba ruduo. Būtent tada susidaro daugiausia organinių atliekų.
Tačiau iš tiesų kompostuoti galima visus metus. Svarbiausia – palaikyti tinkamas sąlygas.
Pabaigai: mažas įprotis, didelė nauda
Kompostavimas nėra sudėtingas. Jis tiesiog reikalauja šiek tiek supratimo.
Jei laikysitės pagrindinių taisyklių, vietoj atliekų turėsite vieną vertingiausių dalykų savo sode – natūralią, gyvybingą dirvą.
Ir svarbiausia – nustokite viską mesti į vieną krūvą. Būtent čia ir prasideda visos problemos.
