Kai augintinis elgiasi keistai, tampa tylesnis ar, priešingai, nerimastingas, šeimininkai dažnai galvoja, kad tai „šiaip nuotaika“. Tačiau labai dažnai tai būna pirmieji signalai, jog šuo ar katė patiria stresą. Gyvūnai neretai slepia savo emocijas, todėl mes pastebime tik pasekmes – ne pačią problemą.
Svarbiausia – suprasti, kad stresas augintiniams nėra kaprizas. Tai reali būsena, kuri veikia jų nervų sistemą, elgesį, apetitą, miegą ir net sveikatą. Kuo greičiau atpažinsi ženklus, tuo greičiau galėsi padėti.
1. Elgesio pokyčiai, kurių anksčiau nepastebėjai
Stresas dažniausiai pasireiškia staigiais elgesio pasikeitimais. Gyvūnas, kuris paprastai yra draugiškas, gali tapti atsargesnis, vengti kontakto ar ieškoti kampo, kuriame galėtų pasislėpti. Kiti, atvirkščiai, tampa pernelyg lipšnūs ir seka šeimininką visur.
Tai yra vienas svarbiausių ženklų: jeigu augintinis elgiasi „ne kaip jis“, verta suklusti. Gyvūnai retai be priežasties keičia savo įpročius.
2. Agresyvumas arba neįprastas lojimas, miaukimas
Tiek šunys, tiek katės reaguoja į stresą balsu. Šuo gali pradėti loti dėl menkiausių garsų, o katė – daug miaukti be akivaizdžios priežasties. Tai jų būdas ieškoti saugumo arba bandyti atkreipti dėmesį.
Agresija taip pat gali būti streso forma. Jei augintinis pradeda urgzti, šnypšti ar saugoti erdvę, tai nereiškia, kad jis „blogas“. Tai ženklas, kad jis jaučiasi pažeidžiamas.
3. Pasikartojantys veiksmai
Kai šuo ar katė patiria stresą, jie gali imtis pasikartojančių veiksmų: laižyti tas pačias vietas, vaikščioti ratu, kandžioti savo letenas ar uodegą. Tai primena žmogaus nerimo veiksmus – nagų kramtymą ar nesąmoningą pirštų trynimą.
Tokie veiksmai nuramina tik trumpam, todėl ilgainiui gali net sukelti žaizdas ar odos sudirgimus.
4. Pokyčiai mityboje
Stresas tiesiogiai veikia apetitą. Kai kurie gyvūnai valgo daug mažiau ar net visai atsisako ėdalo. Kiti – suėda viską, kas tik pasitaiko („emocinis valgymas“ egzistuoja ir pas gyvūnus).
Mitybos pasikeitimas visada yra signalas, kad organizme arba emocijose kažkas vyksta. Jei tai tęsiasi kelias dienas, verta reaguoti.
5. Dažnesnis slėpimasis arba vengimas
Katė, kuri visada mėgo būti kambario viduryje, staiga pradeda slėptis po lova. Šuo, kuris iki tol būdavo linksmas svečių metu, staiga slepiasi už sofos. Tai yra tiesioginė baimės reakcija.
Slėpimasis nereiškia nenoro bendrauti – tai bandymas susikurti saugią erdvę, kai išorė atrodo grėsminga.
6. Kūno kalbos ženklai
Gyvūnai „kalba“ kūnu. Štai keli fiziniai stresą rodantys ženklai:
- suglebusios ausys, įtemptas kūnas, žemyn nuleista galva
- perdėtas žiovavimas, seilėtekis, dažnas laižymasis
Tai subtilūs, bet labai tikslūs ženklai. Kai kūnas toks įtemptas, vidinis nerimas dažniausiai jau pasiekęs aukštą lygį.
7. Šlapinimosi ar kraiko dėžės pokyčiai
Gyvūnai, patiriantys stresą, gali pradėti daryti „avarijas“ namuose, net jei buvo tvarkingi metų metus. Tai nėra neklusnumas. Tai emocinis signalas, kad aplinkoje arba rutinoje atsirado per daug pokyčių.
Katės gali vengti kraiko dėžės, šunys – šlapintis namuose, ypač jei bijo triukšmo ar jaučiasi nejaukiai.
Ką daryti iškart, kai matai streso ženklus?
Norint padėti augintiniui, pirmas žingsnis – sukurti ramesnę aplinką. Geriausia leisti gyvūnui atsitraukti, rasti ramesnę vietą ir nekalbinti jo tol, kol jis pats neparodys iniciatyvos. Tai padeda nervų sistemai nurimti.
Toliau galima taikyti paprastus, kasdienius metodus:
- palaikyti rutiną: tas pats maitinimo, žaidimų ir miego laikas suteikia saugumą
- suteikti daugiau užimtumo: žaidimai, laižymo žaislai, interaktyvūs užsiėmimai nukreipia mintis nuo streso
Kai kurie gyvūnai nurimsta nuo foninės muzikos, eterinių aliejų difuzorių skirtų gyvūnams ar feromonų produktų, tačiau svarbiausia – stebėti, kas tinka būtent tavo augintiniui.
Jei stresas tęsiasi ilgiau nei savaitę arba gyvūnas elgiasi taip, tarsi jam skaudėtų, verta apsilankyti pas veterinarą. Kartais elgesys slepia fizinį diskomfortą, kurio iš pirmo žvilgsnio nepastebime.
Išvada
Kai šuo ar katė patiria stresą, žinutės būna aiškios – reikia tik mokėti jas pamatyti. Elgesio pokyčiai, sumažėjęs apetitas, agresija, slėpimasis ar kūno įtampa yra ženklai, kad augintinis jaučiasi nesaugiai. Kuo greičiau sureaguosi, tuo greičiau gyvūnas grįš į savo ramų ritmą.
Svarbiausia – kantrybė, stabilumas ir supratimas. Gyvūnai nekelia problemų specialiai. Jie tiesiog prašo pagalbos sava kalba. O kai ją išmoksti skaityti, ryšys su augintiniu sustiprėja labiau nei bet kada.
