Kai namuose gyvena ir katė, ir šuo, dauguma šeimininkų tikisi, kad augintiniai sutars ir ramiai gyvens vienoje erdvėje. Tačiau kartais pastebima, kad katė pradeda dažnai kasytis, čiaudėti ar atrodo sudirgusi būtent tada, kai daug laiko praleidžia šalia šuns. Tokiose situacijose natūraliai kyla klausimas – ar katė gali būti alergiška šuniui?
Veterinarai teigia, kad nors tai nėra dažna ir plačiai dokumentuota problema, katė alergiška šuniui – įmanomas scenarijus. Kaip ir žmonės, katės gali būti jautrios įvairiems alergenams. Tai gali būti žiedadulkės, dulkių erkės, pelėsiai, tam tikri maisto ingredientai ar net kitų gyvūnų pleiskanos ir plaukai.
Tačiau prieš darant išvadą, kad alergiją sukelia būtent šuo, būtina suprasti, kaip alergijos pasireiškia ir kaip jos diagnozuojamos.
Kas iš tikrųjų yra alergija katėms
Alergija atsiranda tada, kai katės imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į medžiagą, kuri paprastai nėra pavojinga. Tokia medžiaga vadinama alergenu. Katės organizmas ją klaidingai laiko grėsme ir pradeda gynybinę reakciją, kuri pasireiškia įvairiais simptomais.
Dažniausiai katės alergijos suskirstomos į tris pagrindines grupes: maisto alergijas, blusų sukeltas alergines reakcijas ir aplinkos alergijas. Pastarosios dažnai vadinamos kačių atopiniu sindromu ir gali būti susijusios su įvairiais dirgikliais, pavyzdžiui, dulkėmis, pelėsiais ar net kitų gyvūnų pleiskanomis.
Kai kuriais atvejais alerginė reakcija gali atsirasti ir tada, kai katės oda kontaktuoja su dirginančia medžiaga – pavyzdžiui, tam tikru šampūnu, chemikalais ar nauju antkakliu.
Kokie simptomai gali rodyti alergiją
Alergija katėms dažniausiai pasireiškia odos problemomis. Kartais pirmieji požymiai būna labai subtilūs, tačiau laikui bėgant jie gali stiprėti. Dažniausi simptomai yra nuolatinis niežėjimas, odos paraudimas, kailio slinkimas ar intensyvus laižymas tam tikrose kūno vietose.
Kartais alergija gali paveikti ir virškinimo ar kvėpavimo sistemą. Tokiais atvejais katė gali pradėti vemti, viduriuoti arba dažniau čiaudėti. Kai kurios katės tampa vangios, praranda apetitą ar pradeda dažniau slėptis.
Svarbu suprasti, kad šie požymiai nebūtinai reiškia alergiją šuniui. Daug dažniau alergiją sukelia blusos, tam tikri maisto ingredientai arba aplinkos veiksniai.
Kaip veterinarai nustato alergijos priežastį
Jei įtariama alergija, veterinarai pirmiausia stengiasi atmesti dažniausias priežastis. Tai gali būti odos infekcijos, grybelinės ligos ar parazitai. Taip pat dažnai tikrinama, ar katė neturi blusų sukeltos alergijos, nes ji yra viena dažniausių niežėjimo priežasčių.
Diagnozė paprastai pradedama nuo išsamios apžiūros ir pokalbio su šeimininku apie katės simptomus bei gyvenimo aplinką. Kartais atliekami papildomi tyrimai – odos mėginiai ar laboratoriniai testai. Jei įtariama maisto alergija, gali būti skiriama speciali eliminacinė dieta, kuri padeda nustatyti, ar problema susijusi su mityba.
Tik tuomet, kai šios priežastys atmetamos, gali būti svarstoma aplinkos alergija, įskaitant galimą reakciją į šunį.
Kaip tikrinama, kam katė alergiška
Kai veterinarai nori tiksliau nustatyti alergijos šaltinį, gali būti atliekami specialūs tyrimai. Dažniausiai naudojami du metodai – odos testai arba kraujo tyrimai.
Atliekant odos testą, į nedidelį odos plotą suleidžiami skirtingi alergenai ir stebima, ar atsiranda reakcija. Šis metodas laikomas vienu tiksliausių, tačiau dažniausiai atliekamas specializuotose veterinarijos klinikose.
Kraujo tyrimas yra paprastesnis – iš katės paimamas kraujo mėginys ir tiriama, kokius antikūnus jos organizmas gamina prieš tam tikrus alergenus. Šis tyrimas patogesnis, tačiau kartais gali parodyti klaidingus rezultatus, todėl dažnai naudojamas kartu su kitais diagnostikos metodais.
Kaip padėti katei, jei ji jautri aplinkos alergenams
Jei paaiškėja, kad katė turi aplinkos alergiją, visiškai ją išgydyti dažniausiai nepavyksta. Tačiau veterinarai gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvūno savijautą.
Dažniausiai naudojami keli sprendimai:
- vaistai, kurie mažina uždegimą ir niežėjimą
- antihistamininiai preparatai
- speciali imunoterapija (alergijos vakcinos)
- mitybos korekcija, jei yra keli alergijos šaltiniai
Kartais prireikia kelių skirtingų metodų derinio, kad katė jaustųsi geriau.
Kaip sumažinti alergenų kiekį namuose
Jei namuose gyvena ir šuo, ir alergiška katė, gali padėti paprasti aplinkos priežiūros įpročiai. Reguliarus namų valymas sumažina plaukų, pleiskanų ir dulkių kiekį.
Šeimininkai gali padaryti keletą paprastų dalykų:
- dažniau siurbti namus
- reguliariai skalbti gyvūnų guolius
- naudoti oro filtrus ar valytuvus
- periodiškai maudyti šunį, kad sumažėtų pleiskanų kiekis
Tokios priemonės gali sumažinti alergenų koncentraciją ir padėti katei jaustis patogiau.
Ar verta nerimauti, jei katė alergiška šuniui
Nors katė alergiška šuniui yra įmanomas reiškinys, realybėje tai nutinka gana retai. Daugeliu atvejų alergijos priežastis būna visai kita – blusos, maistas ar aplinkos dirgikliai.
Vis dėlto, jei pastebite nuolatinius simptomus, svarbu pasikonsultuoti su veterinaru. Tik specialistas gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir pasiūlyti tinkamą gydymą.
Laimei, daugeliu atvejų net ir alergiškos katės gali sėkmingai gyventi kartu su šunimis, jei tinkamai valdoma jų aplinka ir sveikatos būklė.
