Ar kada nors matei savo katę sėdinčią prie lango, stebinčią sningantį pasaulį, o gal net besidžiaugiančią trumpu pasivaikščiojimu kieme? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jos tokios drąsios ir nepriklausomos, jog joms – nė motais nei lietus, nei sniegas. Tačiau ar katės tikrai nejautrios šalčiui?
Trumpas atsakymas – katės bijo šalčio labiau, nei daug kas mano. Ir nors kai kurios atrodo puikiai prisitaikiusios, tiesa slypi giliau – pažodžiui iki kailio šaknų.
Katės kilmė ir jų „šilumos genetinis kodas“
Kad suprastume, kaip katės reaguoja į šaltį, verta pažvelgti į jų kilmę. Dauguma šiuolaikinių naminių kačių (Felis catus) yra kilusios iš Afrikos laukinių kačių, kurios gyveno karštame, sausame klimate. Tai reiškia, kad evoliuciškai katės labiau prisitaikiusios prie šilumos, o ne prie šalčio.
Todėl nenuostabu, kad daugelis kačių jaučiasi geriausiai, kai aplinkos temperatūra yra nuo 20 iki 25 °C. Kai temperatūra nukrenta žemiau 10 °C, jų kūnas pradeda išlaikyti šilumą, o ne ją išleisti – tai pirmas ženklas, kad katei šalta.
Ar visos katės vienodai jautrios šalčiui?
Ne visai. Kaip ir žmonėms, kiekviena katė – unikali.
Štai keli faktoriai, kurie lemia, kaip gerai ji toleruoja vėsesnį orą:
- Kailio ilgis ir tankis. Ilgaplaukės katės, tokios kaip Meino meškėnai ar Norvegijos miško katės, turi natūralų šilumos „paltą“. Trumpaplaukės ar beplaukės (pvz., sfinksai) šąla beveik iškart.
- Amžius ir sveikata. Jaunikliai, senjorės ar sergančios katės greičiau sušąla, nes jų organizmas ne taip efektyviai reguliuoja temperatūrą.
- Kūno svoris. Liesos katės turi mažiau riebalinio sluoksnio, todėl praranda šilumą greičiau.
Kaip suprasti, kad katei šalta?
Katės nemoka pasakyti „man šalta“, bet jų kūno kalba viską išduoda. Štai keli aiškūs požymiai:
- Ji susiriečia į kamuoliuką ir slepia letenas po kūnu.
- Ieško šiltesnės vietos – guli prie radiatoriaus, po antklode ar net ant nešiojamo kompiuterio klaviatūros.
- Ausys, nosis ar letenos tampa vėsios arba šaltos.
- Katė tampa lėtesnė, vangiai juda, kartais net dreba.
Jei pastebi šiuos ženklus – laikas suteikti jai daugiau šilumos.
Kaip padėti katei išgyventi šaltąjį sezoną?
Net jei tavo katė gyvena tik namuose, šaltis gali ją veikti labiau, nei atrodo. Štai keli praktiški patarimai:
- Užtikrink šiltą poilsio vietą. Katėms patinka miegoti aukščiau – ant lentynos, palangės ar lovos. Padėk ten minkštą pleduką ar specialų guolį.
- Venk skersvėjų. Katės itin jautrios oro srautams, tad laikyk guolį toliau nuo langų ar durų.
- Maitink šiek tiek kaloringiau. Žiemą organizmui reikia daugiau energijos, kad palaikytų šilumą.
- Leisk katei pačiai pasirinkti. Kai kurios katės mėgsta trumpai išeiti į lauką, tačiau jos turi turėti galimybę grįžti į vidų, kai tik panorės.
O kaip dėl lauko kačių?
Tai klausimas, kuris dažnai kelia rūpestį gyvūnų mylėtojams. Lauko katės dažnai atrodo pripratę prie šalčio, bet net ir jos ribotai ištveria minusines temperatūras. Kai temperatūra nukrenta žemiau -5 °C, jos gali greitai sušalti, ypač jei šlapios ar alkanos.
Jei tavo kieme gyvena benamė katė, gali padėti paprastai:
- Pastatyk nedidelį namelį iš kartono ar plastiko, išklotą šiaudais (ne audiniu – jis sugeria drėgmę).
- Užtikrink, kad viduje nebūtų vėjo ir vandens.
- Pakeisk užšalantį vandenį šviežiu, kambario temperatūros.
Tiesa, kuri nustebins daugelį šeimininkų
Nors atrodo, kad katės viską daro savo noru ir pačios žino, kas joms geriausia, dauguma jų nesugeba tinkamai įvertinti šalčio pavojaus. Jos gali ramiai ištiesti letenas ant šaltų grindų ar gulėti ant lango palangės net tada, kai temperatūra pavojingai žema.
Štai kodėl šeimininko dėmesys – gyvybiškai svarbus. Katė gali atrodyti savarankiška, bet kai temperatūra krenta, ji pasikliauja tavimi labiau, nei rodo išorėje.
Pabaigai – šiluma yra meilė
Katės bijo šalčio, bet dar labiau jos bijo vienatvės ir abejingumo. Tad kai lauke spaudžia šaltis, geriausias dalykas, kurį gali padaryti – leisti jai prisiglausti šalia tavęs.
Greičiausiai pastebėsi, kad ji ne tik sušils, bet ir tyliai užkurs jaukiausią pasaulyje šildytuvą – savo murkimą.
