Ar tavo katė kartais įsliuogia prie šuns dubenėlio ir pasivaišina jo maistu? Iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko blogo – juk ir tas, ir tas gyvūnas. Tačiau iš tiesų šunų ir kačių mityba skiriasi kardinaliai, o šunų maistas katėms tinka tiek pat, kiek žmogui – šieno sriuba. Katėms reikia visiškai kitokio maistinių medžiagų derinio, ir ilgainiui šunų ėdalas gali joms smarkiai pakenkti.
Kodėl šunų maistas vilioja kates
Katės – smalsios gurmanės. Joms įdomu viskas, kas kvepia kitaip. Šunų maistas dažnai turi stipresnį aromatą, todėl nenuostabu, kad kai kurios katės bando jį paragauti. Be to, šunų dubenėlyje paprastai būna didesni gabaliukai, kurie kates traukia iš smalsumo – ne tiek dėl alkio, kiek dėl naujumo.
Kartais tai būna tiesiog žaidimas ar konkurencijos jausmas – katė nori parodyti, kad gali pasiimti šuns maistą. Bet problema prasideda tada, kai tai tampa įpročiu.
Kuo skiriasi šunų ir kačių mityba
Nors ir šunys, ir katės priklauso mėsėdžių šeimai, jų kūnai veikia skirtingai. Katės – griežtos mėsėdės, o šunys – visaėdžiai. Šunų maistas gaminamas taip, kad jame būtų subalansuoti baltymai, riebalai, angliavandeniai ir skaidulos. Katėms toks mišinys netinka, nes jų organizmui reikia gerokai daugiau gyvulinių baltymų ir kai kurių medžiagų, kurių šunų maistas paprasčiausiai neturi.
Katės negali pačios pasigaminti kai kurių būtinų elementų: taurino, arachidono rūgšties, vitamino A ir tam tikrų aminorūgščių. Šunys šias medžiagas sintetina patys, todėl jų maiste šių komponentų dažnai nėra.
Ką tai reiškia? Jei katė nuolat ės šunų maistą, jos organizmas pradės stokoti šių medžiagų, o tai gali sukelti rimtų pasekmių – nuo regos silpnėjimo iki širdies ar kepenų problemų.
Kas nutinka, kai katė nuolat ėda šunų maistą
Trumpalaikės pasekmės gali atrodyti nereikšmingos – lengvas virškinimo sutrikimas, viduriavimas ar mažesnis apetitas. Bet ilgainiui šis įprotis pavirsta sveikatos problema.
Katės, kurios nuolat maitinasi šunų maistu, gali patirti sunkų taurino trūkumą, o tai lemia širdies raumens silpnėjimą ir tinklainės pažeidimus. Toks trūkumas kartais būna negrįžtamas. Be to, dėl mažesnio baltymų kiekio šunų maiste katės pradeda netekti raumenų masės, silpsta kailis, o imunitetas tampa pažeidžiamas.
Kai kuriems gyvūnams pasireiškia odos problemos, vangumas, net agresijos pokyčiai. Tai aiškus signalas, kad jų organizmas negauna to, ko reikia.
Ar pavojinga, jei katė suvalgo šiek tiek šunų maisto?
Vienas ar keli kąsniai – nieko baisaus. Jei tavo katė kartais pasivaišina šuns ėdalu, neverta panikuoti. Tai nekenksminga, jei tai atsitinka retkarčiais. Tačiau šunų maistas neturėtų tapti kasdieniu maistu.
Jei matai, kad katė nuolat traukia prie šuns dubenėlio, gali būti, kad jai tiesiog trūksta skonio įvairovės arba baltymų. Kartais pakanka pakeisti kačių maistą į turtingesnį, su didesniu mėsos kiekiu, ir katė pamiršta šuns ėdalą.
Kaip to išvengti
Kad išvengtum šių „virtuvinių nusikaltimų“, paprasčiausia – atskirti maitinimo vietas. Katės maistą galima padėti aukščiau – ant lentynėlės ar palangės, kur šuo nepasieks, o šuns – ant grindų. Taip kiekvienas gyvūnas turės savo teritoriją ir nebesivaišins kito dubeniu.
Svarbu ir maitinimo režimas. Jei abu gyvūnai valgo vienu metu, mažiau pagundų „vogti“. O jei šuo palieka maistą dubenėlyje, geriau jį iškart surinkti. Katės smalsios, tad bet koks likęs kąsnelis joms – atvira vilionė.
Ką daryti, jei katė vis tiek nuolat valgo šuns maistą
Jei pastebi, kad tavo katė niekaip negali atsispirti šuns maistui, verta pasikalbėti su veterinaru. Kartais tai rodo, kad organizmas reikalauja tam tikrų maistinių medžiagų. Veterinaras gali rekomenduoti papildus arba pritaikyti mitybą pagal katės poreikius.
Kartais padeda ir paprastas sprendimas – pakeisti šuns maistą į tokį, kuris mažiau vilioja katę (pavyzdžiui, su neutralesniu kvapu ar mažiau riebalų).
Pabaigai
Taigi, katės gali paragauti šunų maisto, bet tik kaip išimtį, o ne kaip įprotį. Šunų ėdalas nekenkia, jei tai atsitinka retkarčiais, tačiau kasdien vartojamas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Kiekviena rūšis turi savo poreikius – katėms reikia daugiau mėsos, šunims – daugiau įvairovės. Tad geriausia, ką gali padaryti šeimininkas, – leisti kiekvienam gyvūnui valgyti tai, kas jam sukurta.
Galų gale, tavo katė nevalgys šuns maisto iš blogos valios – ji tiesiog nežino, kad tai jai netinka. O tu, kaip rūpestingas šeimininkas, žinai geriau.
