Augintinio pirmos gyvenimo savaitės yra pats svarbiausias laikotarpis visame jo gyvenime, nors dažnas šeimininkas to net nesuvokia. Būtent per šį trumpą laiką formuojasi pagrindai, kurie nulemia, ar gyvūnas bus drąsus ar bailus, ramus ar nerimastingas, pasitikintis žmogumi ar nuolat gyvenantis įtampoje. Tai etapas, kurio vėliau nebeįmanoma „perrašyti“, galima tik taisyti pasekmes.
Pirmos 8 gyvenimo savaitės yra biologinis ir elgesinis pamatas. Tai ne auklėjimas, ne dresūra ir ne mokymas komandų. Tai laikotarpis, kai augintinis mokosi, kaip veikia pasaulis ir ar jis apskritai yra saugi vieta.
Ankstyvas saugumo jausmas
Pirmosiomis savaitėmis augintinis mokosi esminio dalyko – ar aplinka patikima. Motinos elgesys, vados stabilumas, šiluma, kvapai ir garsai kuria pirmąjį „pasaulio žemėlapį“. Jei šis laikotarpis ramus, nuoseklus ir be nuolatinio streso, nervų sistema vystosi stabiliai.
Jeigu šuniukas ar kačiukas nuolat patiria triukšmą, staigius atskyrimus, grubų elgesį ar aplinkos chaosą, jo organizmas išmoksta gyventi padidinto budrumo būsenoje. Tokie augintiniai vėliau dažniau reaguoja baime, agresija ar nerimu net į smulkius dirgiklius.
Santykis su žmogumi
Augintinio pirmos gyvenimo savaitės nulemia, kaip jis suvoks žmogų. Ne kaip šeimininką, o kaip rūšį apskritai. Ar žmogaus kvapas, balsas ir prisilietimas siejasi su saugumu, ar su stresu.
Jeigu ankstyvuoju laikotarpiu kontaktas su žmogumi yra švelnus, nuspėjamas ir reguliarus, gyvūnas išmoksta pasitikėti. Jei kontaktas atsitiktinis, šiurkštus arba jo visai nėra, vėliau tenka susidurti su vengimu, baime ar net gynybine agresija.
Svarbu suprasti, kad pasitikėjimas nesusiformuoja „vėliau“. Jis arba atsiranda čia, arba jo nebelieka.
Socializacijos pradžia
Per pirmas 8 gyvenimo savaites augintinis pradeda mokytis socialinių taisyklių. Ne tik su žmogumi, bet ir su savo rūšies atstovais. Kandimo stiprumo kontrolė, ribų pajautimas, signalų skaitymas – visa tai vyksta dar iki išvykimo į naujus namus.
Jeigu šis etapas sutrumpinamas, nutraukiamas ar vyksta netinkamomis sąlygomis, vėliau dažnai pasireiškia problemos, kurios klaidingai vadinamos „blogu charakteriu“. Iš tiesų tai neišmoktos bazinės socialinės pamokos.
Aplinkos suvokimas
Pirmos savaitės formuoja ir požiūrį į aplinką. Garsai, paviršiai, kvapai, judantys objektai – visa tai arba tampa „normalu“, arba visam gyvenimui lieka kaip grėsmės šaltinis.
Augintiniai, kurie anksti susipažįsta su įvairiais, bet saugiais dirgikliais, vėliau yra lankstesni, drąsesni ir lengviau prisitaiko prie pokyčių. Tie, kurie auga izoliuotoje, skurdžioje aplinkoje, dažnai sunkiai toleruoja naujoves.
Nervų sistemos branda
Svarbus, bet dažnai ignoruojamas aspektas – nervų sistemos vystymasis. Per pirmas 8 gyvenimo savaites smegenys intensyviai „kalibruoja“ reakcijas: kas pavojinga, kas ignoruotina, kada bėgti, o kada likti ramiai.
Jeigu ši sistema vystosi nuolat patirdama stresą, vėliau gyvūnas tampa hiperreaktyvus. Jeigu patiria per mažai stimulų – gali būti apatiškas, sunkiau mokytis, turėti prastesnį problemų sprendimą.
Kodėl vėliau to nepataisysi
Tai svarbiausia dalis, kurią verta įsisąmoninti. Augintinio pirmos gyvenimo savaitės nėra „pradžia, kurią galima kompensuoti vėliau“. Tai langas, kuris užsidaro. Vėliau galima koreguoti elgesį, mokyti, gydyti, bet niekada nebesukursi tokio pat natūralaus stabilumo, koks galėjo susiformuoti pradžioje.
Daugybė elgesio problemų, su kuriomis žmonės kreipiasi pas specialistus, turi vieną bendrą šaknį – prastai išgyventas pirmąsias savaites. Ne dėl piktos valios, o dėl nežinojimo.
Ką tai reiškia būsimam šeimininkui
Renkantis augintinį svarbu domėtis ne tik veisle ar išvaizda, bet ir tuo, kaip jis augo. Kokioje aplinkoje praleido pirmas gyvenimo savaites, ar turėjo kontaktą su žmogumi, ar augo stabilioje vadoje.
Tai nėra smulkmenos. Tai ilgalaikė investicija į gyvūno emocinę sveikatą ir jūsų bendrą gyvenimo kokybę.
Pabaiga
Augintinio pirmos gyvenimo savaitės yra tylus, bet lemiamas laikotarpis. Jos nulemia ne tik elgesį, bet ir tai, kaip gyvūnas jausis pasaulyje visą likusį gyvenimą. Suprasdami šio etapo svarbą, galime ne tik išvengti daugybės problemų ateityje, bet ir suteikti augintiniui tai, ko jam labiausiai reikia – saugų, stabilų startą.
