Ar žiemos sezonu pastebi, kad tavo augintinis tampa truputį kitoks? Tarsi daugiau kasosi, o kailis – nebe toks žvilgantis? Tai vienas pirmųjų ženklų, kad jam trūksta drėgmės. Sausas oras daro įtaką tiek odai, tiek kvėpavimo takams, tiek emocinei gyvūno savijautai, todėl labai svarbu šiuos signalus atpažinti laiku. Jei žinosi, ko ieškoti, suprasi, kad gyvūnas siunčia aiškius ženklus – tik reikia į juos įsiklausyti.
Kodėl sausas oras taip greitai paveikia gyvūnus?
Gyvūnų oda nėra tokia stora ir atspari kaip gali pasirodyti. Po tankiu kailiu slepiasi jautrus paviršius, kuris nuolat kvėpuoja ir prisitaiko prie aplinkos. Žiemą šis procesas tampa sudėtingesnis. Šildymas išsausina orą, kartais iki 25–30 procentų drėgmės. Tai labai mažai – tiek mažai, kad oda praranda savo natūralią apsaugą.
Katės ir šunys daug laiko praleidžia arti šilumos šaltinių. Radiatoriai, šildomos grindys, palangės su žiemos saule – patogus prieglobstis, bet šiluma dar labiau sausina odą. Temperatūrų kaita irgi savo daro: iš šiltos vietos į šaltą, iš šaltos į karštą. Toks nuolatinis kontrastas trikdo odos balansą, ji pradeda reaguoti niežėjimu, pleiskanomis, šiurkštumu.
Be to, žiemą gyvūnai juda mažiau. Mažiau žaidimų, trumpesni pasivaikščiojimai, daugiau miego. O mažesnis aktyvumas reiškia ir lėtesnę kraujotaką, o tai tiesiogiai veikia odos būklę.
Pirmieji požymiai: subtilūs, bet labai aiškūs
Drėgmės trūkumas katėms ir šunims visada prasideda nuo odos. Iš pradžių gali atrodyti, kad tai nieko rimto – vos keli pleiskanų taškeliai ant nugaros. Tačiau tai vienas pirmųjų signalų, kurio nereikėtų ignoruoti. Oda ima šerpetoti, jos paviršius tampa nelygus, o glostant gali pasirodyti mažos „baltos dulkės“.
Kitas ženklas – lengvas, bet dažnėjantis kasymasis. Gyvūnas gali kasytis „pro šalį“, tarsi refleksiškai, bet tai jau yra ženklas, kad sausumas ima erzinti. Kai kuriuos gyvūnus tai paveikia stipriau: jie ima intensyviau laižyti tas pačias vietas, o kai oda tampa jautri, net traukiasi nuo rankos, kai bandai paglostyti tam tikrą sritį.
Pasikeičia ir kailis. Jis praranda natūralų blizgesį, atrodo pavargęs, mažiau elastingas. Kartais jis pradeda „elektrintis“, ypač kai paglostai ranka. Tai tiesioginis ženklas, kad ore trūksta drėgmės.
Taip pat keičiasi snukio ir akių zona. Sausa nosis, smulkūs įtrūkimai ar vos pastebimas paraudimas aplink akis – labai dažni požymiai. Šie vietose gleivinė itin jautri, todėl į drėgmės stygių reaguoja greičiausiai.
Galiausiai – gyvūno elgesys. Jis tampa ramesnis, mieguistesnis, lėčiau reaguoja į žaidimus ar kvietimus. Kartais net atrodo, kad gyvūnas „pavargo“ nuo kažko nematomo. Sausas oras tikrai gali sukelti tokį pojūtį, nes nuolatinis odos tempimas vargina, net jei tai nėra skausminga.
Trumpai tariant, drėgmės trūkumą dažniausiai išduoda:
- sausa oda, pleiskanos ir šiurkštesnis kailis,
- dažnesnis kasymasis ar laižymasis, jautresnė nosis ir lengvas akių sudirgimas.
Kaip suprasti, kad drėgmės trūkumas tampa rimtesne problema?
Kai sausumas užsitęsia, gyvūno kūnas pradeda siųsti aiškesnius SOS signalus. Oda gali pradėti skilinėti, atsirasti nedidelių žaizdelių, kurias gyvūnas dar labiau dirgina kasydamasis. Kartais ima slinkti kailis tam tikrose vietose, atsiranda plikų lopinėlių.
Gyvūnai gali pradėti keistai elgtis: dažniau trintis į baldus, gultis ant šilumos šaltinių, net jei jiems per karšta. Tai būdas numalšinti niežėjimą, bet toks elgesys dar labiau sausina odą. Kai kuriems gyvūnams pradeda šlapiai varvėti akys, nes sausos gleivinės tampa jautresnės ir dirglesnės.
Kvėpavimo takai irgi kenčia. Sausas oras dirgina nosies kanalus, todėl gyvūnas gali čiaudėti, sunkiau užuosti kvapus ar dažniau laižyti nosį, bandydamas atkurti drėgmę. Šunims tai pastebima greičiau, katėms – šiek tiek vėliau, bet ženklai tie patys.
Drėgmės trūkumas ir emocinė savijauta
Nors atrodo, kad odos sausumas yra tik fizinė problema, iš tiesų tai paveikia ir gyvūno emocijas. Kai oda tempia, niežti ar šerpetoja, gyvūnas tampa įsitempęs. Kartais tai pasireiškia vangumu, kartais – dirglumu. Šunes tai gali rodyti nenorėdami liestis, katės – traukdamos ausis ar vengdamos glostymo.
Įdomu tai, kad kai kurie gyvūnai „prašosi“ pagalbos: katės ima dažniau glaustytis, šunys lipa į glėbį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie tiesiog ieško dėmesio, bet dažnai jie ieško komforto, nes oda jaučiasi nemaloniai.
Ką daryti, jei pastebi šiuos požymius?
Pats svarbiausias žingsnis – drėgmė. Vos pakėlus drėgmės lygį patalpoje, dauguma simptomų pradeda nykti per kelias dienas. Gyvūnas mažiau kasosi, kailis pamažu tampa glotnesnis, nosis – elastingesnė.
Kartu labai padeda reguliarus, švelnus šukavimas. Tai tarsi masažas, kuris gerina kraujotaką ir padeda odai atsigauti. Mityba irgi svarbi – omega-3 šaltiniai žiemą daro tikrus stebuklus. Tačiau šie sprendimai veikia tik tada, kai oras nėra sausas iki kraštutinumo.
Išvada: gyvūnų oda kalba aiškiai – tereikia ją išgirsti
Drėgmės trūkumas yra viena dažniausių žiemos problemų, tačiau tuo pačiu – viena lengviausiai išsprendžiamų. Katės ir šunys labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, o oda pirmoji praneša, kad patalpoje kažkas ne taip.
Kai supranti šiuos signalus, viskas tampa paprasta: pataisai drėgmę, pridedi šiek tiek priežiūros, ir augintinis per kelias dienas tampa žvalesnis, linksmesnis, su glotniu, sveikai atrodančiu kailiu.
Tu net neįsivaizduoji, kokią didelę įtaką jų savijautai turi toks paprastas dalykas kaip drėgmė. O kai gyvūnui gera, gerai ir namams – ramiau, šilčiau ir jaukiau visiems.
