Kaip šunys užuodžia ligas dar prieš diagnozę – tai klausimas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas mokslinėje bendruomenėje. Daugybė realių istorijų pasakoja apie šunis, kurie pradėjo elgtis neįprastai, nuolat uostė tam tikrą kūno vietą ar nerimavo dėl savo šeimininko, o vėliau paaiškėjo, kad žmogui buvo diagnozuota rimta liga. Ilgą laiką tokie atvejai atrodė kaip atsitiktinumas ar mistika, tačiau šiandien mokslas pateikia vis aiškesnius atsakymus.
Šunų gebėjimas aptikti ligas nėra paremtas intuicija ar „šeštuoju jausmu“. Jis grindžiamas išskirtine uosle ir gebėjimu užfiksuoti subtilius cheminius pokyčius žmogaus organizme.
Neįtikėtina šunų uoslės sistema
Norint suprasti, kaip šunys užuodžia ligas, būtina pažvelgti į jų biologiją. Žmogus turi apie 5–6 milijonus uoslės receptorių, o šunys – nuo 100 iki 300 milijonų. Be to, šuns smegenų dalis, atsakinga už kvapų analizę, yra proporcingai gerokai didesnė nei žmogaus.
Šunys gali atskirti itin silpnus kvapus, kurių žmogus net neįsivaizduoja galintis aptikti. Jie geba identifikuoti lakiuosius organinius junginius – mikroskopines chemines medžiagas, kurias išskiria žmogaus kūnas. Kai organizme prasideda liga, medžiagų apykaita pakinta, o kartu pasikeičia ir išskiriamų junginių sudėtis.
Šie pokyčiai gali būti nepastebimi žmogui ar net laboratoriniams tyrimams ankstyvoje stadijoje, tačiau šunys juos užuodžia.
Kokius pokyčius sukelia liga?
Daugelis ligų – ypač vėžys, diabetas ar infekcijos – pakeičia organizmo metabolizmą. Ląstelės pradeda veikti kitaip, gamina kitokius baltymus ar chemines medžiagas. Šios medžiagos patenka į kraują, o vėliau išsiskiria su prakaitu, kvėpavimu ar šlapimu.
Šunys gali aptikti šiuos kvapo pokyčius net labai mažomis koncentracijomis. Būtent todėl kalbant apie tai, kaip šunys užuodžia ligas, svarbiausia suprasti, kad jie reaguoja į biologinius procesus, o ne į pačią diagnozę.
Vėžio aptikimas
Vienas labiausiai ištirtų atvejų – šunų gebėjimas aptikti vėžį. Moksliniuose tyrimuose specialiai apmokyti šunys sugebėjo atskirti vėžiu sergančių žmonių kvėpavimo ar šlapimo mėginius nuo sveikų asmenų mėginių su stebėtinai aukštu tikslumu.
Kai kuriais atvejais tikslumas viršijo 80 ar net 90 procentų. Tai rodo, kad organizme vykstantys piktybiniai pokyčiai turi specifinį kvapą, kurį šunys atpažįsta.
Nors tokie metodai dar nėra plačiai naudojami klinikinėje praktikoje, tyrimai rodo didelį potencialą ankstyvai diagnostikai.
Diabetas ir gliukozės svyravimai
Kitas gerai žinomas pavyzdys – diabetą turintys žmonės. Kai cukraus kiekis kraujyje smarkiai sumažėja, organizme išsiskiria specifinės medžiagos, kurios pakeičia kvapą. Kai kurie šunys, net ir be specialaus mokymo, pradeda elgtis neramiai ar stengtis atkreipti šeimininko dėmesį prieš pat hipoglikemijos epizodą.
Specialiai apmokyti diabetą aptinkantys šunys gali perspėti šeimininką apie pavojingą cukraus kritimą dar prieš jam pasireiškiant simptomams. Tai gali išgelbėti gyvybę.
Epilepsijos priepuoliai ir kitos būklės
Tyrimai taip pat rodo, kad šunys gali reaguoti prieš epilepsijos priepuolį. Nors mechanizmas dar iki galo neišaiškintas, manoma, kad organizme įvyksta subtilūs hormoniniai ar cheminiai pokyčiai, kuriuos šuo užuodžia.
Taip pat tiriama galimybė šunis naudoti infekcijų, įskaitant virusines ligas, aptikimui. Kai kurie eksperimentai parodė, kad šunys gali atskirti užsikrėtusių ir sveikų žmonių mėginius.
Ar visi šunys turi šį gebėjimą?
Iš esmės visi šunys turi itin jautrią uoslę, tačiau gebėjimas tiksliai identifikuoti ligas priklauso nuo mokymo, motyvacijos ir temperamento. Specialūs medicininiai aptikimo šunys treniruojami naudojant teigiamo pastiprinimo metodus. Jiems pateikiami skirtingi mėginiai, o už teisingą atpažinimą skiriamas atlygis.
Vis dėlto net ir nemokyti šunys kartais spontaniškai pradeda reaguoti į šeimininko sveikatos pokyčius. Tai dar kartą parodo, kaip stipriai jie pasikliauja savo uosle.
Ar šunys gali pakeisti mediciną?
Nors tyrimai apie tai, kaip šunys užuodžia ligas, yra perspektyvūs, šunys kol kas negali pakeisti gydytojų ar laboratorinių tyrimų. Jie gali būti papildoma ankstyvo perspėjimo priemonė, tačiau galutinė diagnozė turi būti patvirtinta medicininiais metodais.
Mokslininkai taip pat kuria technologijas, kurios imituotų šuns uoslę. Tačiau net pažangiausi prietaisai kol kas neprilygsta gyvo šuns jautrumui ir gebėjimui atpažinti sudėtingus kvapų derinius.
Išvada
Kaip šunys užuodžia ligas dar prieš diagnozę? Atsakymas slypi jų išskirtinėje uoslėje ir gebėjime aptikti subtilius cheminius pokyčius žmogaus organizme. Liga pakeičia metabolizmą, o šie pokyčiai turi kvapą, kurį šuo gali užfiksuoti net labai ankstyvoje stadijoje.
Nors šunys nepakeis medicinos specialistų, jų gebėjimai atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai. Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų keturkojai draugai yra ne tik ištikimi kompanionai, bet ir potencialūs gyvybiškai svarbūs pagalbininkai.
