Kiekvienas šeimininkas anksčiau ar vėliau pradeda galvoti, kaip suprasti, kad šuo sensta. Nors metai bėga nepastebimai, organizmo pokyčiai vyksta palaipsniui. Iš pradžių jie atrodo nereikšmingi – šiek tiek mažiau energijos, ilgesnis poilsis, lėtesnis atsistojimas. Tačiau būtent šie ankstyvi ženklai padeda laiku pasirūpinti augintinio sveikata ir komfortu.
Svarbu suprasti, kad senėjimas nėra liga. Tai natūralus procesas, tačiau jis keičia šuns poreikius – tiek mitybos, tiek fizinio aktyvumo, tiek veterinarinės priežiūros srityse. Kuo anksčiau pastebėsite pokyčius, tuo lengviau bus prisitaikyti.
Kada šuo laikomas senjoru?
Šuns senėjimo pradžia priklauso nuo veislės ir dydžio. Mažų veislių šunys dažnai senjorais laikomi nuo 8–9 metų, vidutinio dydžio – nuo 7–8 metų, o didelių veislių – net nuo 6 metų. Tai nereiškia, kad nuo tos dienos prasideda problemos, tačiau organizmo atsistatymas lėtėja, sąnariai dėvisi greičiau, o imuninė sistema tampa jautresnė.
Todėl klausimas kaip suprasti, kad šuo sensta tampa aktualus dar iki akivaizdžių sveikatos sutrikimų.
Energijos sumažėjimas ir elgesio pokyčiai
Vienas pirmųjų požymių – pasikeitęs aktyvumo lygis. Jei anksčiau šuo noriai lakstydavo valandą, o dabar po 20 minučių nori grįžti namo, tai gali būti natūralus senėjimo signalas.
Taip pat galite pastebėti:
- daugiau miego dienos metu
- lėtesnį atsistojimą po poilsio
- mažesnį susidomėjimą ilgais pasivaikščiojimais
- jautresnę reakciją į triukšmą ar pokyčius aplinkoje
Vyresni šunys dažnai tampa ramesni, labiau prisirišę prie rutinos. Kai kurie gali tapti jautresni, kiti – atvirkščiai, uždaresni. Staigūs charakterio pokyčiai visada turėtų būti aptarti su veterinarijos gydytoju, nes tai gali būti ne tik amžiaus, bet ir skausmo ar hormoninių pokyčių pasekmė.
Sąnarių sustingimas ir judėjimo pokyčiai
Dar vienas aiškus signalas – pakitęs judėjimas. Jei pastebite, kad šuo sunkiau lipa laiptais, vengia šokinėti ant sofos ar automobilio, ilgiau „įsivažiuoja“ po miego, tikėtina, kad prasideda sąnarių degeneraciniai procesai.
Dažniausiai tai susiję su:
- kremzlės nusidėvėjimu
- uždegiminiais procesais
- sumažėjusiu raumenų tonusu
Ankstyvoje stadijoje padėti gali svorio kontrolė, sąnarių papildai ir pritaikytas fizinis krūvis. Ignoruojant simptomus, problema gali progresuoti iki lėtinio skausmo.
Kailio ir odos pokyčiai
Kaip suprasti, kad šuo sensta, galima pastebėti ir iš išvaizdos. Kailis gali tapti blankesnis, plonesnis, atsiranda žilų plaukų aplink snukį ar akis. Oda gali tapti sausesnė, jautresnė sudirgimams.
Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko:
- pleiskanojimas
- odos sustorėjimas tam tikrose vietose
- lėtesnis žaizdų gijimas
Tinkama mityba ir omega-3 riebalų rūgštys gali padėti palaikyti odos elastingumą bei kailio būklę.
Kūno svorio pokyčiai
Senstant sulėtėja medžiagų apykaita. Jei šuo gauna tokį patį maisto kiekį kaip jaunystėje, jis gali pradėti priaugti svorio. Kita vertus, kai kurie senjorai pradeda mesti svorį dėl sumažėjusio apetito ar dantų problemų.
Staigūs svorio pokyčiai visada reikalauja veterinarinės konsultacijos, nes tai gali būti inkstų, skydliaukės ar kitų organų veiklos sutrikimų požymis.
Klausos ir regėjimo silpnėjimas
Vyresni šunys gali nebereaguoti į kvietimą taip greitai kaip anksčiau. Kartais šeimininkai mano, kad augintinis tapo užsispyręs, tačiau iš tikrųjų jis gali tiesiog prasčiau girdėti.
Regėjimo pokyčiai pasireiškia atsargumu tamsoje, susidūrimais su baldais ar nenoru eiti nepažįstamu maršrutu. Lęšiuko drumstėjimas – dažnas amžiaus reiškinys.
Dantų ir burnos problemos
Dantų akmenys, dantenų uždegimas ar blogas burnos kvapas senstant pasitaiko dažniau. Skausmas burnoje gali lemti sumažėjusį apetitą, dirglumą ar net elgesio pokyčius.
Reguliari burnos higiena ir profesionali apžiūra gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kada kreiptis į veterinarą?
Jei kyla klausimas kaip suprasti, kad šuo sensta, svarbiausia atskirti natūralų senėjimą nuo ligos. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai – kraujo, šlapimo, širdies veiklos – leidžia pastebėti pokyčius dar prieš pasireiškiant rimtiems simptomams.
Vyresniems šunims rekomenduojama profilaktinė apžiūra bent kartą per metus, o nuo 8–9 metų – kas pusmetį.
Kaip padėti senstančiam šuniui?
Svarbiausia – prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo. Tai reiškia švelnesnį fizinį krūvį, patogesnę guolio vietą, subalansuotą senjorams skirtą mitybą ir emocinį stabilumą.
Senstantis šuo vis dar gali būti laimingas, žaismingas ir aktyvus – tiesiog kitaip nei jaunystėje. Pastebėję pirmuosius pokyčius ir supratę, kaip suprasti, kad šuo sensta, galėsite suteikti jam kokybišką ir komfortišką gyvenimo etapą.
Amžius nėra problema. Problema – nepastebėti ženklų laiku.
