Nors katės dažnai laikomos savarankiškais ir ramiais gyvūnais, jų tolerancijos riba kasdieniams žmogaus veiksmams yra gerokai mažesnė, nei daugelis mano. Kas erzina kates, neretai atrodo smulkmena žmogaus akimis, tačiau katei tai gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu. Elgesio pokyčiai, slėpimasis, agresija ar net sveikatos problemos dažnai prasideda nuo dalykų, kuriuos šeimininkai daro visiškai nesąmoningai.
Katės labai jautriai reaguoja į aplinką, rutiną ir tarpusavio santykius, todėl net ir geri ketinimai gali būti suprasti klaidingai.
Vienatvė ir dėmesio stoka
Plačiai paplitęs mitas, kad katės nemėgsta draugijos, dažnai tampa viena didžiausių klaidų. Ilgalaikė vienatvė ir nenuoseklus dėmesys gali sukelti nerimą, liūdesį ir net depresijos požymius. Katėms svarbi ne tik fizinė buvimo šalia forma, bet ir kasdienis bendravimas, žaidimai bei dėmesys. Kai to trūksta, katė gali pradėti elgtis destruktyviai arba užsidaryti savyje.
Netvarkinga kraiko dėžė
Vienas iš dažniausių dalykų, kas erzina kates, yra nešvari kraiko dėžė. Katės iš prigimties yra itin švarūs gyvūnai, todėl nemalonūs kvapai ar senas kraikas joms sukelia stiprų diskomfortą. Ilgainiui tai gali paskatinti šlapinimąsi ne vietoje arba visišką kraiko dėžės vengimą, kas dažnai klaidingai priskiriama „kerštingam“ elgesiui.
Netvarkinga kraiko dėžė
Vienas iš dažniausių dalykų, kas erzina kates, yra nešvari kraiko dėžė. Katės iš prigimties yra itin švarūs gyvūnai, todėl nemalonūs kvapai ar senas kraikas joms sukelia stiprų diskomfortą. Ilgainiui tai gali paskatinti šlapinimąsi ne vietoje arba visišką kraiko dėžės vengimą, kas dažnai klaidingai priskiriama „kerštingam“ elgesiui.
Priverstinis vaistų davimas
Nors vaistai dažnai yra būtini, pats jų davimo būdas katei gali tapti stresine patirtimi. Staigus sugriebimas, burnos atvėrimas ar nemalonus skonis gali ilgam suformuoti neigiamą asociaciją su šeimininku. Katės puikiai atsimena nemalonias patirtis, todėl vėliau gali pradėti vengti kontakto ar slėptis vos pajutusios artėjimą.
Per stiprus ar netinkamas glostymas
Ne visos katės mėgsta būti glostomos vienodai. Kai kurios toleruoja tik galvos ar kaklo lietimą, o ilgesnis kūno glostymas gali sukelti per didelį dirgiklį. Katės siunčia labai subtilius signalus, kai joms tampa per daug, tačiau jie dažnai ignoruojami. Tai viena iš priežasčių, kodėl net ir ramios katės staiga įkanda ar subraižo.
Konkurencija su kitomis katėmis
Namų aplinkoje gyvenančios katės itin jautriai reaguoja į konkurenciją. Dėmesio, maisto ar erdvės dalijimasis gali sukelti vidinę įtampą, kuri ne visada pasireiškia atvira agresija. Kartais katė pradeda keisti elgesį, tapti atsargesnė ar labiau atsiskyrusi, o šeimininkas to nesusieja su tarpusavio konkurencija.
Garsūs ir netikėti garsai
Triukšmas yra vienas stipriausių stresorių katėms. Staigūs garsai, garsiai leidžiama muzika, buitinė technika ar nuolatinis šurmulys trikdo jų saugumo jausmą. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti ne tik elgesio, bet ir fizinius sutrikimus, tokius kaip apetito praradimas ar pernelyg intensyvus laižymasis.
Pabaiga
Kas erzina kates, dažnai slypi kasdienėse smulkmenose, kurios žmogui atrodo nereikšmingos. Katės nekeršija ir nesielgia „iš piktos valios“ – jos tiesiog reaguoja į aplinką taip, kaip leidžia jų prigimtis. Kuo geriau šeimininkas supranta šiuos signalus, tuo stabilesnis ir ramesnis tampa ryšys su augintiniu.
Dėmesys, pagarba katės riboms ir nuosekli kasdienė priežiūra leidžia išvengti daugelio problemų dar joms neprasidėjus. Kai katė jaučiasi saugi ir suprasta, namų aplinka tampa rami ne tik jai, bet ir visiems, kurie gyvena šalia.
