Žiema miške dažnai atrodo rami ir tyli, tačiau stirnoms tai pats sudėtingiausias metų laikotarpis. Kai aplinka pasidengia sniegu, o maisto pasirinkimas drastiškai sumažėja, kiekviena diena tampa energijos taupymo ir išlikimo bandymu. Nors daugelis įsivaizduoja, kad pagrindinė grėsmė yra plėšrūnai ar stiprus šaltis, realybė gerokai sudėtingesnė. Klausimas, kas pavojingiausia stirnoms žiemą, dažnai turi netikėtą atsakymą.
Didžiausios grėsmės žiemą dažniausiai veikia nepastebimai. Jos nesukelia triukšmo, nepalieka aiškių kovos pėdsakų ir dažnai pastebimos tik tada, kai jau per vėlu. Būtent todėl šie pavojai kasmet nusineša daugiau stirnų gyvybių nei akivaizdūs miško priešai.
Energijos stygius, kuris kaupiasi tyliai
Stirnos nėra pritaikytos kaupti dideles riebalų atsargas. Jų organizmas sukurtas taip, kad energija būtų naudojama taupiai, tačiau žiema šį balansą suardo. Kai sniegas uždengia žolę, ūglius ir žolinius augalus, stirnoms tenka tenkintis tuo, kas lieka pasiekiama: medžių žieve, krūmų šakelėmis, sausu augaliniu likučiu.
Problema ta, kad toks maistas turi labai mažai energinės vertės. Stirna gauna tik minimalų kalorijų kiekį, kuris dažnai nepadengia net bazinių organizmo poreikių. Kiekvienas papildomas judesys, kiekvienas pabėgimas ar ilgesnė kelionė ieškant maisto reiškia dar didesnį energijos deficitą. Ilgainiui organizmas ima silpti, mažėja atsparumas ligoms, o išsekimas tampa pagrindine mirties priežastimi.
Gilus sniegas ir judėjimo kaina
Sniegas pats savaime stirnos nenužudo, tačiau jis stipriai padidina energijos sąnaudas. Judėjimas per purų ar suledėjusį sniegą reikalauja daug jėgų, ypač kai sniego danga siekia keliasdešimt centimetrų. Kiekvienas žingsnis tampa sunkesnis, o pabėgimas nuo pavojaus – lėtesnis.
Tokiose sąlygose stirnos stengiasi judėti kuo mažiau, tačiau tai reiškia ir mažesnes galimybes rasti maisto. Susidaro uždaras ratas: mažiau judėjimo – mažiau maisto, daugiau judėjimo – didesnis išsekimas. Būtent šis balansas dažnai nulemia, ar gyvūnas sulauks pavasario.
Žmogaus trikdymas – nematomas, bet pavojingas veiksnys
Vienas iš labiausiai nuvertinamų pavojų yra žmogaus veikla žiemą. Pasivaikščiojimai miškuose, sniego motociklai, keturračiai ar net dažnas vaikščiojimas su šunimis priverčia stirnas kilti ir bėgti. Nors žmogui tai atrodo nereikšminga, stirnai kiekvienas toks pabėgimas kainuoja brangią energiją.
Ypač pavojinga, kai trikdymas kartojasi. Stirna negali greitai atgauti prarastų jėgų, todėl nuolatinis stresas ir judėjimas ilgainiui baigiasi visišku išsekimu. Tokiais atvejais net ir vidutinio šaltumo žiema tampa mirtina.
Kelių ir transporto pavojus
Žiemą stirnos dažniau priartėja prie kelių. Ten sniegas dažnai būna nuvalytas, lengviau judėti, o pakelėse kartais randama augalijos likučių. Deja, tai smarkiai padidina susidūrimų su automobiliais riziką.
Silpnesnės, išsekusios stirnos reaguoja lėčiau, jų judesiai tampa ne tokie staigūs. Todėl žiemos metu eismo įvykiai tampa viena iš dažnesnių žūties priežasčių, ypač anksti ryte ir sutemus.
Netinkamas žmonių „geranoriškumas“
Dar vienas paradoksalus pavojus kyla iš noro padėti. Žmonės kartais šeria stirnas netinkamu maistu, manydami, kad taip padeda joms išgyventi. Staigus netinkamo maisto vartojimas gali sukelti rimtų virškinimo sutrikimų, nes stirnų virškinimo sistema žiemą prisitaikiusi prie labai skurdaus raciono.
Tokiais atvejais pagalba tampa papildomu stresu organizmui, kuris jau ir taip balansuoja ant išsekimo ribos.
Kodėl pavojingiausia ne tai, kas akivaizdu
Atsakant į klausimą, kas pavojingiausia stirnoms žiemą, svarbu suprasti, kad didžiausia grėsmė slypi ne viename veiksnyje. Tai nuolatinis energijos trūkumas, sustiprintas sniego, žmogaus trikdymo ir netiesioginių pavojų. Šie veiksniai veikia lėtai, bet užtikrintai, dažnai be akivaizdžių ženklų.
Žiema stirnoms nėra staigi kova, tai ilgas ištvermės testas. Išgyvena tos, kurios sugeba išlikti ramios, judėti minimaliai ir išvengti bereikalingo streso. O tai dažnai priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir nuo žmonių elgesio.
Būtent todėl kalbant apie tai, kas pavojingiausia stirnoms žiemą, svarbiausia suprasti nematomus veiksnius, kurie kasmet tyliai daro didžiausią žalą.
