Kai katė staiga ima kandžioti rankas, pulti kojas ar draskyti be aiškios priežasties, dauguma šeimininkų sutrinka. Atrodo, dar vakar augintinė murkė ant kelių, o šiandien elgiasi taip, lyg gintųsi nuo priešo. Tokiose situacijose svarbu suprasti vieną dalyką – katė kanda ir drasko ne „iš piktumo“. Už šio elgesio visada slypi konkreti priežastis, o ją supratus, problemą dažniausiai galima išspręsti.
Kačių agresija šeimininko atžvilgiu yra viena dažniausių elgsenos problemų, tačiau kartu ir viena labiausiai neteisingai interpretuojamų.
Ne kiekvienas kandimas yra agresija
Pirmoji klaida, kurią daro šeimininkai – visus įkandimus vadina agresija. Iš tiesų dalis kačių kandžiojimo neturi nieko bendra su pykčiu ar gynyba. Kai kurios katės švelniai žnaibo glostymo metu, kartais net įsikanda į smakrą ar ausį. Toks elgesys dažnai yra bendravimo forma, artima pasisveikinimo ar žaidimo ritualams.
Problema prasideda tada, kai katė naudoja nagus, spaudžia dantis stipriai arba elgiasi staiga ir be aiškaus signalo. Tokiais atvejais tai jau ženklas, kad katė patiria diskomfortą arba stresą.
Ankstyvos socializacijos pasekmės
Viena dažniausių priežasčių, kodėl katė kanda ir drasko, yra netinkama socializacija kačiuko amžiuje. Katės, kurios per anksti buvo atskirtos nuo motinos ir vadų, dažnai neišmoksta kontroliuoti kandimo stiprumo. Žaisdamos jos naudoja ir dantis, ir nagus, nes niekas jų laiku „neišmokė ribų“.
Tokios katės dažnai nėra piktos, jos tiesiog nemoka žaisti kitaip. Deja, šis elgesys gali stiprėti, jei šeimininkas nuo mažens leisdavo katei žaisti su rankomis ar kojomis.
Per daug meilės – per mažai kantrybės
Ne visos katės mėgsta ilgas glamones. Kai kurios jų toleruoja glostymą tik trumpą laiką, o peržengus ribą reaguoja kandimu. Dažnai prieš tai katė siunčia signalus – įsitempia kūnas, ima vizginti uodegą, ausys pasisuka į šonus, tačiau šių ženklų žmonės dažnai nepastebi.
Tokiais atvejais katės elgesys nėra bausmė šeimininkui. Tai bandymas pasakyti „užtenka“. Jei šių signalų nepaisoma, katė pasirenka vienintelį jai suprantamą būdą sustabdyti situaciją.
Baimė ir nepasitikėjimas
Kai katė kanda ir drasko iš baimės, situacija tampa rimtesnė. Tai dažnai nutinka po nemalonių patirčių – skausmingų procedūrų, šiurkštaus elgesio ar staigių aplinkos pokyčių. Katė ima suvokti žmogų kaip grėsmę ir ginasi iš anksto.
Tokiu atveju bet koks spaudimas, bandymas „priversti prisitaikyti“ ar bausmės tik pablogina situaciją. Katė turi iš naujo išmokti, kad žmogus yra saugus.
Stresas, kurio mes nepastebime
Katės itin jautrios aplinkos pokyčiams. Naujas gyvūnas namuose, persikraustymas, triukšmas, net baldų perstumdymas gali tapti nuolatiniu streso šaltiniu. Kai stresas kaupiasi, katė gali pradėti netikėtai pulti šeimininką, nors šis tiesiogiai nieko blogo nedarė.
Tokiais atvejais agresija yra ne nukreipta prieš žmogų, o tiesiog išsiliejimas, kai emocijos tampa nevaldomos.
Skausmas ir ligos – dažnai pamirštama priežastis
Staigus elgesio pasikeitimas visada turėtų kelti įtarimą. Jei anksčiau rami katė ima kandžiotis, būtina atmesti sveikatos problemas. Skausmas, dantų ligos, sąnarių problemos ar vidaus organų sutrikimai gali sukelti dirglumą ir agresiją.
Katė, kuri jaučia skausmą, dažnai kanda ne todėl, kad nori pulti, o todėl, kad gina save nuo galimo papildomo diskomforto.
Kaip iš tiesų sustabdyti kandžiojimą ir draskymą
Pirmas žingsnis – atsisakyti bausmių. Fizinis ar emocinis spaudimas tik sustiprins problemą. Vietoj to būtina keisti situacijas, kurios provokuoja netinkamą elgesį. Rankos niekada neturėtų būti žaislas. Žaidimai turi vykti su tam skirtais žaislais, kurie leidžia katei išlieti energiją saugiu būdu.
Teigiami dirgikliai, ramus balso tonas, kantrybė ir nuoseklumas yra pagrindiniai įrankiai. Jei katė bijo, svarbiausia – neskubinti kontakto ir leisti jai pačiai rinktis artumo tempą.
Kada reikalinga specialisto pagalba
Jei katė kanda ir drasko nuolat, o situacija negerėja, verta kreiptis į veterinarijos gydytoją arba elgsenos specialistą. Kartais problemos sprendimui reikalinga kompleksinė pagalba, apimanti aplinkos korekciją, elgesio terapiją ar net medikamentinį palaikymą.
Pabaiga
Katės agresija nėra „blogas charakteris“ ar šeimininko nesėkmė. Tai signalas, kad kažkas augintinio pasaulyje neveikia taip, kaip turėtų. Kai suprantame priežastį, daugeliu atvejų kandžiojimą ir draskymą galima sustabdyti be konflikto ir bausmių. Kantrybė, stebėjimas ir pagarba katės riboms – tai kelias į ramesnį ir saugesnį gyvenimą kartu.
