Katė nustojo praustis – tai vienas aiškiausių, bet kartu ir dažniausiai nuvertinamų katės siunčiamų signalų. Daugeliui šeimininkų atrodo, kad augintinė tiesiog tapo tingesnė, paseno ar „turi blogą dieną“. Tačiau iš tiesų savęs priežiūros atsisakymas beveik visada reiškia, kad katė jaučiasi blogai – fiziškai arba psichologiškai.
Katėms prausimasis nėra pasirinkimas ar įprotis. Tai instinktyvus, giliai įsišaknijęs elgesys, kuris prasideda jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Sveika katė didelę dienos dalį skiria kailio laižymui, nešvarumų šalinimui ir kūno kvapų kontrolei. Todėl bet koks ryškus šio elgesio pasikeitimas turėtų būti vertinamas rimtai.
Kodėl katės savęs priežiūra tokia svarbi
Katės savęs priežiūra atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas. Pirmiausia – higieną. Laižydama kailį katė pašalina dulkes, negyvus plaukus, parazitus ir odos išskyrų perteklių. Taip palaikoma sveika oda ir apsaugomas natūralus kailio barjeras.
Antra – termoreguliacija. Seilės ant kailio padeda katei vėsintis, o iššukuotas kailis geriau sulaiko šilumą. Trečia – psichologinė pusiausvyra. Prausimasis katėms veikia raminamai, padeda susitvarkyti su stresu ir nerimu remindingas saugumo jausmą.
Todėl kai katė nustojo praustis, tai reiškia, kad sutriko viena ar kelios iš šių sistemų.
Dažniausios fizinės priežastys
Labiausiai paplitusi priežastis – skausmas. Katė gali turėti sąnarių problemų, artritą, stuburo pažeidimų ar vidaus organų skausmą. Net nedidelis diskomfortas gali padaryti prausimąsi per sudėtingą ar skausmingą, ypač kai reikia lankstytis ar suktis.
Taip pat dažnos katės sveikatos problemos, tokios kaip inkstų nepakankamumas, kepenų ligos, infekcijos ar dantų skausmas, tiesiog „atima“ iš katės jėgas. Ji tampa vangia, daugiau miega ir atsisako veiklų, kurios nėra būtinos išgyvenimui.
Svarbu suprasti, kad katės labai gerai slepia skausmą. Jos retai miaukia ar aiškiai rodo diskomfortą, todėl katė nebesiprausia dažnai tampa vienu pirmųjų matomų simptomų.
Psichologiniai veiksniai ir stresas
Ne visada problema slypi kūne. Katės elgesio pokyčiai labai dažnai susiję su emocine būsena. Staigus aplinkos pasikeitimas, naujas augintinis, persikraustymas, šeimininko nebuvimas ar net baldų perstatymas gali sukelti ilgalaikį stresą.
Stresą patirianti katė gali pradėti elgtis priešingai: vienos ima pernelyg intensyviai laižytis, kitos – visiškai nustoja praustis. Pastaruoju atveju tai dažnai reiškia apatiją, vidinį „atsitraukimą“ nuo aplinkos.
Ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, todėl elgesio pokyčiai neretai eina kartu su fizinėmis problemomis.
Vyresnės katės – didžiausia rizikos grupė
Jei katė nustojo praustis vyresniame amžiuje, tai ypač svarbus signalas. Senstant mažėja lankstumas, atsiranda sąnarių skausmai, silpnėja raumenys. Net jei katė nori praustis, ji gali tiesiog nebesugebėti to daryti taip, kaip anksčiau.
Deja, būtent šiuo laikotarpiu šeimininkai dažniausiai nurašo pokyčius „natūraliai senatvei“. Tačiau daugeliu atvejų tinkama pagalba, gydymas ar gyvenimo sąlygų pritaikymas gali ženkliai pagerinti katės savijautą.
Kaip atrodo katė, kuri nebesiprausia
Dažniausiai pirmiausia pastebimas kailio pokytis. Jis tampa pasišiaušęs, riebaluotas, praranda blizgesį. Gali pradėti formuotis sąvėlos, ypač ant pilvo, pažastų ar nugaros.
Taip pat dažnai pastebimi kiti požymiai: nemalonus kvapas, padidėjęs plaukų slinkimas, sumažėjęs aktyvumas, atsargumas liečiant tam tikras kūno vietas.
Tai nėra kosmetinė problema – tai katės būklės atspindys.
Ką turėtų daryti šeimininkas
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – nenumoti ranka. Jei katė nustojo praustis ilgiau nei kelias dienas, tai jau pakankama priežastis pasikonsultuoti su veterinaru.
Nereikėtų bandyti „kompensuoti“ situacijos vien dažnesniu šukavimu ar maudymu. Tai gali būti naudinga kaip laikina pagalba, tačiau neišsprendžia priežasties.
Veterinarinė apžiūra padeda nustatyti, ar problema fizinė, ar susijusi su stresu, ir parinkti tinkamus sprendimus – nuo gydymo iki aplinkos korekcijų.
Pabaiga
Katė nustojo praustis – tai tylus, bet labai rimtas perspėjimas. Katės nekalba, todėl jos „kalba“ elgesiu. Savęs priežiūros atsisakymas beveik niekada nebūna atsitiktinis. Kuo anksčiau šeimininkas tai pastebi ir sureaguoja, tuo didesnė tikimybė apsaugoti katės sveikatą ir gyvenimo kokybę. Jei katė nebesiprausia, tai ženklas, kurio ignoruoti nevalia.
