Katė tapo pernelyg meili staiga ir be aiškios priežasties – toks elgesio pokytis dažnai džiugina šeimininkus, tačiau ne visada reiškia teigiamus dalykus. Nors meilumas paprastai siejamas su pasitikėjimu ir geru ryšiu, netikėtas ir intensyvus prisirišimas gali būti vienas pirmųjų signalų, kad katė jaučiasi blogai, patiria stresą ar bando kompensuoti fizinį diskomfortą.
Katės iš prigimties yra gana pastovios elgsenoje. Jei augintinė ilgą laiką buvo savarankiška, laikėsi atstumo, o dabar nuolat ieško kontakto, lipa ant rankų, seka iš paskos ir nerimsta – verta sustoti ir įvertinti situaciją plačiau.
Kai meilumas tampa nerimo ženklu
Staigus katės elgesio pasikeitimas dažnai susijęs su emociniu nesaugumu. Katė gali tapti itin meili, kai jaučiasi nesaugi aplinkoje. Tai gali nutikti po persikraustymo, naujo gyvūno ar žmogaus atsiradimo namuose, rutinos pasikeitimo ar net subtilių pokyčių, kurių žmogus nepastebi.
Tokiu atveju katė meilumą naudoja kaip savireguliacijos būdą. Fizinis kontaktas, murkimas ir buvimas šalia suteikia jai ramybės pojūtį. Tai nėra sąmoningas elgesys – tai instinktyvus bandymas susigrąžinti stabilumą.
Meilumas kaip skausmo signalas
Vienas svarbiausių aspektų, kurį šeimininkai dažnai ignoruoja – skausmas. Katės moka jį puikiai slėpti, todėl elgesio pokyčiai neretai būna vienintelis požymis. Katė tapo pernelyg meili gali būti todėl, kad jai skauda, o kontaktas su žmogumi suteikia paguodos.
Vidaus organų problemos, dantų ligos, sąnarių skausmai ar šlapimo takų sutrikimai dažnai pasireiškia ne agresija, o priešingai – padidėjusiu prisirišimu. Tokia katė gali nuolat murkti, bet kartu atrodyti įsitempusi, nerami, greitai keisti pozas ar vengti judėjimo.
Hormoniniai ir amžiaus pokyčiai
Vyresnėms katėms elgesio pokyčiai gali būti susiję su kognityviniais sutrikimais. Senstant smegenų veikla keičiasi, o tai gali lemti didesnį poreikį būti šalia žmogaus. Tokios katės dažnai tampa lipšnesnės, garsiau miaukia, sunkiau toleruoja vienatvę.
Taip pat hormoniniai sutrikimai, ypač skydliaukės ligos, gali paveikti elgesį. Tokiais atvejais meilumas dažnai lydi kiti požymiai: svorio kritimas, padidėjęs apetitas, neramumas ar miego ritmo pokyčiai.
Kada meilumas nėra problema
Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas meilumo padidėjimas yra blogas ženklas. Katės gali tapti meilesnės dėl sustiprėjusio ryšio, ramios aplinkos ar pasikeitusio šeimininko elgesio. Tačiau skirtumas slypi tame, ar pokytis yra laipsniškas ir natūralus, ar staigus ir lydimas kitų pasikeitimų.
Jeigu katė tapo meili palaipsniui, išlaikydama įprastus įpročius, normalų apetitą ir aktyvumą, greičiausiai tai – teigiamas procesas. Tačiau kai meilumas tampa įkyrus, lydimas nerimo, balso pokyčių ar pasikeitusio tualeto naudojimo, situaciją verta vertinti rimčiau.
Kada būtina sunerimti
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei pernelyg didelis meilumas pasireiškia kartu su vangumu, apetito sumažėjimu, pasikeitusiu miegu, dažnesniu slapstymusi ar priešingai – nuolatiniu sekiojimu. Tokie deriniai dažnai rodo, kad katė bando kompensuoti blogą savijautą.
Katės elgesio pasikeitimas beveik visada turi priežastį. Net jei ji nematoma plika akimi, tai nereiškia, kad jos nėra.
Pabaiga
Katė tapo pernelyg meili ne visada reiškia didesnį prisirišimą ar geresnį ryšį. Kartais tai tylus prašymas pagalbos, išreiškiamas vieninteliu būdu, kurį katė turi. Stebėti, lyginti ir laiku reaguoti – svarbiausia šeimininko užduotis. Jei elgesio pokytis atrodo neįprastas ar kelia abejonių, geriau pasitikrinti ir būti ramiems, nei ignoruoti signalą, kuris gali būti labai svarbus.
