Katės, nors dažnai laikomos savarankiškomis, yra jautrūs ir emociškai reaguojantys gyvūnai. Jų psichinė savijauta priklauso nuo aplinkos stabilumo, kasdienės rutinos ir ryšio su žmogumi. Kai šie veiksniai sutrinka, gali pasireikšti katės depresija – būklė, kurią ne visada lengva atpažinti iš pirmo žvilgsnio.
Ši problema dažnai vystosi tyliai. Elgesio pokyčiai būna palaipsniui, todėl globėjai juos kartais palaiko charakterio ypatybėmis ar laikinu nuovargiu. Vis dėlto laiku pastebėta depresija leidžia greičiau padėti augintiniui ir išvengti rimtesnių pasekmių.
Kas sukelia kačių depresiją
Viena dažniausių priežasčių yra staigūs aplinkos pokyčiai. Persikraustymas, remontas, nauji gyvūnai ar šeimos nariai katei gali kelti stiprų stresą. Net baldų perstumdymas kai kurioms katėms sukelia nesaugumo jausmą.
Svarbus veiksnys yra emocinis ryšys su globėju. Ilgas vienatvės laikotarpis, dažnos šeimininko išvykos ar net jo darbo grafiko pasikeitimas gali paveikti katės savijautą. Katės prisiriša stipriau, nei dažnai manoma, ir sunkiai toleruoja nereguliarų dėmesį.
Depresija kartais pasireiškia po kastracijos ar sterilizacijos. Priežastis dažniausiai būna ne pati procedūra, o pooperacinis stresas, hormoniniai pokyčiai ir sumažėjęs aktyvumas. Jei katė po operacijos ilgai išlieka apatiška, verta tai įvertinti rimtai.
Nuobodulys taip pat yra reikšmingas veiksnys. Katė yra medžiotoja, kuriai reikia stimuliacijos. Jei kasdienybėje trūksta žaidimų, iššūkių ir judėjimo, emocinė būsena palaipsniui prastėja.
Sezoniniai pokyčiai taip pat turi įtakos. Rudenį ir žiemą, kai trūksta natūralios šviesos, daliai kačių pastebimi vangumo ir liūdesio požymiai. Tai siejama su miego ritmo ir hormonų pusiausvyros pokyčiais.
Katės depresijos simptomai
Depresijos požymiai ne visada būna akivaizdūs. Dažniausiai pirmiausia pasikeičia kasdienis elgesys. Katė tampa mažiau aktyvi, daugiau miega, vengia žaidimų ir bendravimo.
Apetito sumažėjimas arba visiškas jo praradimas yra dažnas signalas. Kartais pasitaiko ir priešinga reakcija – emocinis persivalgymas. Taip pat galima pastebėti, kad katė geria mažiau vandens.
Sumažėja susidomėjimas aplinka. Katė nebereaguoja į garsus, kvietimą, nebepasitinka šeimininko. Dažnas slėpimasis spintose, po lova ar kitose uždarose vietose rodo vidinį diskomfortą.
Keičiasi higienos įpročiai. Katė gali nustoti prižiūrėti kailį arba, priešingai, pradėti laižytis pernelyg intensyviai. Kai kuriais atvejais pilvo ar šlaunų srityse atsiranda išplikusių vietų.
Elgesio sutrikimai taip pat būdingi. Gali pasireikšti agresija, dirglumas, staigus kandžiojimas ar draskymas. Kartais katė pradeda atlikti fiziologinius reikalus ne kraiko dėžėje, nors anksčiau problemų nebuvo.
Ilgalaikė depresija silpnina imuninę sistemą. Dėl to katė tampa imlesnė infekcijoms, ypač šlapimo takų ligoms.
Kaip diagnozuojama kačių depresija
Svarbu suprasti, kad panašūs simptomai gali rodyti ir fizines ligas. Todėl pirmas žingsnis visada turi būti veterinaro apžiūra. Tik atmetus skausmą, infekcijas ar hormoninius sutrikimus galima svarstyti depresijos diagnozę.
Veterinaras įvertina katės elgesio istoriją, mitybą, gyvenimo sąlygas ir neseniai įvykusius pokyčius. Kartais reikalingi kraujo ar šlapimo tyrimai.
Savarankiškai diagnozuoti ir gydyti katę yra pavojinga. Žmonėms skirti vaistai katei gali būti toksiški.
Katės depresijos gydymas
Gydymas visada pritaikomas individualiai. Lengvesniais atvejais pakanka pakeisti kasdienę rutiną. Daug dėmesio skiriama žaidimams, judėjimui ir bendravimui. Reguliarūs trumpi žaidimai dažnai veikia geriau nei ilgi, bet reti užsiėmimai.
Aplinkos praturtinimas yra labai svarbus. Draskyklės, tuneliai, guoliai skirtinguose aukščiuose padeda katei jaustis saugiau. Langų ar balkono stebėjimo vietos suteikia papildomos stimuliacijos.
Kai kuriais atvejais veterinaras gali rekomenduoti feromonų difuzorius ar purškalus. Jie padeda sumažinti stresą ir sukurti saugesnės aplinkos pojūtį. Taip pat gali būti skiriami papildai, turintys raminamąjį poveikį.
Sunkesniais atvejais taikomas medikamentinis gydymas. Jis visada turi būti prižiūrimas specialisto ir derinamas su elgesio korekcija.
Kada būtina kreiptis pagalbos
Jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, stiprėja arba pasireiškia agresija ir savęs žalojimas, delsti negalima. Katės depresija nėra „praeinanti nuotaika“. Tai rimta būklė, kuri be pagalbos gali progresuoti.
Laiku sureagavus, prognozė dažniausiai yra gera. Katės geba atsigauti, jei joms suteikiamas saugumas, stabilumas ir tinkama priežiūra.
