Kodėl dideli šalčiai pavojingi gyvūnams – tai klausimas, kuris ypač aktualus, kai oro temperatūra nukrenta iki –15 laipsnių ar dar žemiau. Tokios sąlygos gyvūnams, laikomiems lauke, kelia tiesioginę grėsmę sveikatai ir gyvybei, net jei jie turi storą kailį. Specialistai pabrėžia, kad šaltis gali sukelti rimtas ligas, stiprią kančią ar net mirtį, o klaidingas įsitikinimas, jog kailis apsaugo bet kokiomis sąlygomis, dažnai tampa lemtinga klaida.
Kodėl šaltis gyvūnams pavojingas net su kailiu
Gyvūnai, kaip ir žmonės, jaučia šaltį. Skirtumas tas, kad jie negali apie tai pasakyti žodžiais. Tyrimai ir veterinarų praktika rodo, kad šunys diskomfortą pradeda jausti jau esant maždaug +7 laipsnių temperatūrai. Tai leidžia suprasti, kokią kančią patiria gyvūnas, pririštas prie būdos ar laikomas lauko voljere spaudžiant dviženkliam šalčiui.
Net ir pats storiausias kailis nėra visagalis. Esant dideliam šalčiui, organizmas greitai praranda šilumą, ypač jei gyvūnas neturi tinkamos pastogės. Drėgmė, vėjas, kontaktas su įšalusia žeme dar labiau paspartina atšalimą.
Didžiausia rizika – gyvūnams be tinkamos pastogės
Dideli šalčiai ypač pavojingi tiems gyvūnams, kurie neturi tinkamai įrengtos būdos. Pastogė turi būti apšiltinta, pakelta nuo žemės, su sausu paklotu, pavyzdžiui, šiaudais. Jei šių sąlygų nėra, gyvūnas praktiškai neturi galimybės apsisaugoti nuo šalčio.
Ypatingą pavojų kelia gyvūnų laikymas pririštų. Pririštas šuo negali susirasti šiltesnės vietos, pasislėpti nuo vėjo ar judėti, kad sušiltų. Tokiu atveju jis tampa „įkalintas“ ir priverstas kentėti, kol organizmas išsenka.
Kam šalčiai pavojingiausi
Nors šaltis veikia visus gyvūnus, yra grupių, kurioms jis ypač pavojingas. Tai maži šuniukai ir kačiukai, palikuonių besilaukiantys gyvūnai, mažo ūgio bei trumpo kailio šunys. Jų organizmas greičiau netenka šilumos, o atsparumas šalčiui yra gerokai mažesnis.
Tokiais atvejais net trumpas buvimas lauke gali turėti rimtų pasekmių – nuo peršalimo iki hipotermijos ar vidaus organų pažeidimų.
Kaip teisingai įvesti gyvūną iš šalčio
Svarbu žinoti, kad gyvūno negalima staiga perkelti iš didelio šalčio tiesiai į labai šiltą patalpą. Staigus temperatūrų skirtumas organizmui yra žalingas ir gali sukelti papildomą stresą ar sveikatos sutrikimus.
Rekomenduojama gyvūną pirmiausia įvesti į tarpinę patalpą – prieangį, garažą ar kitą vietą, kurioje šilčiau nei lauke, bet ne taip šilta kaip namų viduje. Tai leidžia organizmui palaipsniui prisitaikyti.
Ką daryti pamačius šąlantį gyvūną
Gyvūnų gerovės organizacijos ragina žmones nelikti abejingais. Jei pastebite lauke šąlantį beglobį gyvūną, svarbu suteikti jam laikiną prieglobstį ir ieškoti pagalbos – susisiekti su prieglauda ar atsakingomis institucijomis.
Taip pat svarbu reaguoti, jei matote prie būdos pririštą, akivaizdžiai šąlantį šunį kaimynystėje ar pas pažįstamus. Pokalbis su šeimininku gali išgelbėti gyvūno gyvybę. Jei situacija nesikeičia, apie gyvūno nepriežiūrą būtina pranešti atsakingoms tarnyboms.
Kodėl tai svarbu dabar
Artėjant dideliems šalčiams, kai temperatūra gali kristi iki –20 laipsnių ir daugiau, gyvūnų saugumas tampa ne pasirinkimu, o pareiga. Supratimas, kodėl dideli šalčiai pavojingi gyvūnams, padeda laiku imtis veiksmų ir išvengti skaudžių pasekmių.
Gyvūnai visiškai priklauso nuo žmogaus sprendimų. Šaltis neatleidžia abejingumo, o net ir trumpalaikė pagalba gali tapti lemtinga.
