Ar kada susimąstei, kodėl tavo katė kartais staiga pakelia ausis, įsitempia, pradeda spoksoti į kampą arba, priešingai, išeina iš kambario vos tik į jį įžengia tam tikras žmogus? Tada galvoje natūraliai gimsta klausimas: ar katės jaučia „blogą energiją“? O gal tai tik mūsų fantazija ir bandymas jų paslaptingą elgesį paaiškinti mistika?
Tiesą sakant, šis klausimas intriguoja ne tik kačių mylėtojus. Jis domina mokslininkus, etologus ir net psichologus. Ir atsakymas gali nustebinti: katės iš tiesų reaguoja į dalykus, kurių mes nematome, negirdime ir nejaučiame. Tačiau ar tai vadinama „blogos energijos“ pajautimu? Pažvelkime į tai išsamiai – tiek per mokslo prizmę, tiek per mitus, kurie šimtmečius lydėjo šiuos paslaptingus gyvūnus.
Katės – natūralūs aplinkos detektoriai
Pirmiausia būtina suprasti vieną dalyką: katės turi nepaprastai jautrius jutimus. Tai reiškia, kad jos pastebi signalus, kurių žmogaus kūnas paprasčiausiai nefiksuoja. Jų klausa gali aptikti net itin aukštas garso bangas, jų uoslė – keliasdešimt kartų jautresnė nei mūsų, o vibrisai – ūsai – reaguoja net į menkiausią oro judesį.
Visa tai lemia, kad katė gali pajusti:
švelniausią balso tono pokytį,
kaitrią įtampą tarp žmonių,
nepastebimą vibraciją grindyse,
nemalonius kvapus, kurių mes nejustume.
Kitaip tariant, tai, kas mums atrodo kaip „blogos energijos“ pajautimas, katei yra tiesiog labai tikslus aplinkos skaitymas.
Emocijos, kurias katės pastebi geriau nei kai kurie žmonės
Mažai kas žino, bet katės – tikros emocijų ekspertės. Jos ne tik reaguoja į garsą, bet ir į kūno kalbą, kvapo pokyčius, mikroemocijas veide. Jei žmogus yra įsitempęs, piktas, neramus ar liūdnas, katė tai pastebi akimirksniu.
Štai kodėl sakoma, kad katės „jaučia energetiką“. Jos iš tiesų jaučia emocinį foną. Jei žmogus ateina į namus su stipria neigiama emocija, katė gali:
pasitraukti į kitą kambarį,
išskleisti uodegą kaip įspėjimą,
sustabdyti žaidimą,
įtempti kūną,
stebėti aplinką su nerimu.
Tai nėra magija – tai puikiai išvystyta socialinė ir instinktyvi reakcija. Tačiau žmonės ją dažnai interpretuoja kaip „blogą energiją“.
Kaip mokslas aiškina šį reiškinį?
Mokslininkai teigia, kad katės turi ypatingą gebėjimą stebėti žmogaus stresą. Stresas keičia kvapą, kūno įtampą, net širdies ritmą. Katė geba tai pajusti ir natūraliai į tai reaguoja. Jei žmogus nervingas, katė jaučiasi nesaugi. Jei žmogus ramus, katė atsipalaiduoja.
Tai panašu į fenomeną, pastebimą tarnybinių šunų elgesyje, kai jie jaučia priepuolius ar nerimo atakas. Tik katės dažniau reaguoja tyliai ir subtiliai.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad katės pastebi iš žmogaus kūno sklindančius feromonus. Kai žmogus bijo ar jaučia nerimą, feromonų sudėtis keičiasi. Katė tai registruoja akimirksniu.
Tai, ką mes vadiname „blogos energijos pajautimu“, gali būti tiesiog feromonų, kūno įtampos ir emocijų skaitymas.
O kaip dėl mitų?
Katės nuo seniausių laikų buvo laikomos magiškomis būtybėmis. Senovės Egipte jos buvo šventos, o viduramžiais – siejamos su antgamtinėmis jėgomis. Nenuostabu, kad aplink jų elgesį susikūrė tiek daug mitų.
Vienas populiariausių teiginių yra tas, kad katės mato dvasių ar negatyvių jėgų buvimą. Taip atsirado frazė „katė žiūri į tuščią kampą – vadinasi, kažką mato“. Iš tikrųjų katės tiesiog reaguoja į garsą, judesį, šešėlį ar šviesos atspindį, kurio žmogus nepastebi.
Kitas mitas – kad katės sugeria blogą energiją iš žmogaus. Šis įsitikinimas kilo todėl, kad katės dažnai ateina prie liūdinčio ar sergančio žmogaus ir stengiasi būti šalia. Tai labiau emocinis ryšys nei magija. Katė intuityviai nori suteikti ramybės, bet kartu renkasi saugią aplinką – o ramus žmogus ją tokia ir padaro.
Ar katės iš tiesų vengia „blogų žmonių“?
Kartais atrodo, kad katė akimirksniu nusprendžia, ar jai žmogus patinka. Ir tai kartais yra tiksliau nei bet kokie psichologiniai testai. Jei katė vengia tam tikro asmens, tai gali būti susiję su kvapu, balso tonu, kūno kalba arba tuo, kaip žmogus žiūri į ją.
Kai kurie žmonės katėms skleidžia „grėsmės“ signalus, nors patys to nežino. Tai gali būti:
staigūs judesiai,
per stiprus akių kontaktas,
įsitempusi laikysena,
nemalonus kvapas (alkoholis, prakaitas, stiprus kvėpavimo takų stresas).
Katė užfiksuoja šiuos signalus ir atsitraukia. Žmogus tai interpretuoja kaip „katė jaučia blogą energiją“.
Taigi… ar katės tikrai jaučia blogą energiją?
Atsakymas priklauso nuo to, kaip į tai žiūrime. Moksliniu požiūriu katės nejaučia mistiškos energijos. Jos jaučia emocijas, fiziologinius signalus, feromonus ir aplinkos subtilybes. Tai, ką mes vadiname energija, yra jų instinktų ir hiperjautrių jutimų mišinys.
Bet jeigu kalbėtume metaforiškai – taip, katės „jaučia energiją“. Tik ta energija yra labai žemiška: mūsų nuotaikos, mūsų stresas, mūsų būklė. Jos tiesiog tai supranta greičiau nei mes patys.
Išvada: paslaptis paprastesnė, nei atrodo
Katės nėra mistinės būtybės, matančios dvasių, tačiau jos yra tikros emocijų ir aplinkos meistrės. Jos reaguoja į žmogaus kūno kalbą, kvapus, balso toną ir vidinę būseną. Todėl nenuostabu, kad kartais atrodo, jog jos jaučia daugiau, nei mes sugebame paaiškinti.
