Kartais vienas komentaras po straipsniu pasako daugiau nei ilgos diskusijos. Klausimas „o ką daryti, jei katė atsivedė?“ skamba paprastai, bet už jo slepiasi labai sudėtinga realybė. Būtent čia prasideda pokalbis apie katės kastraciją – ne kaip apie medicininę procedūrą, o kaip apie atsakomybę. Pirmoje akimirkoje tai gali atrodyti kaip nepatogi tema, bet būtent ji lemia, ar istorijos apie paliktus kačiukus kartosis, ar liks praeityje.
Kai katė atsiveda, problema jau įvyko
Nėštumas katei nėra netikėtumas gamtai, bet jis dažnai tampa netikėtumu žmogui. Net trumpas išėjimas į kiemą gali baigtis vada, kuriai namuose nėra vietos. Tada prasideda sprendimų grandinė, kurioje ne visada randamas humaniškas kelias. Gyvūnų prieglaudos perpildytos, globėjų rankos užimtos, o maži kačiukai tampa skaičiais, o ne gyvomis būtybėmis.
Tokiose situacijose dažnai girdimas pasiteisinimas, kad pasirinkimų nėra. Tačiau iš tiesų pasirinkimas buvo anksčiau. Katės kastracija leidžia šiai problemai net neatsirasti. Tai nėra sprendimas po fakto, tai sprendimas prieš jį. Ir būtent todėl jis toks svarbus ne tik atskirai katei, bet ir visai gyvūnų gerovės grandinei.
Ramesnis gyvenimas katei ir žmogui
Neapvaisinta katė gyvena nuolatinių hormoninių ciklų ritmu. Ruja keičia jos elgesį, balsą, net santykį su žmogumi. Pavasariniai naktiniai „koncertai“ tampa kasdienybe, o pati katė dažnai atrodo nerami, įsitempusi, ieškanti kažko, ko negali rasti. Tai vargina ne tik šeimininką, bet ir patį gyvūną.
Po kastracijos šis nuolatinis stresas išnyksta. Katė tampa sėslesnė, labiau orientuota į aplinką, kurioje gyvena, o ne į instinktą bėgti ir ieškoti partnerio. Tai nereiškia, kad ji tampa apatiška. Priešingai, dažnai ji tampa labiau bendraujanti, švelnesnė ir labiau atsipalaidavusi. Gyvenimas tampa ramesnis abiem pusėms.
Sveikata, apie kurią dažnai pagalvojama per vėlai
Kalbant apie katės kastraciją, dažnai galvojama tik apie palikuonis, bet tai tik dalis viso vaizdo. Hormoniniai procesai turi tiesioginę įtaką sveikatai. Nekastruotoms katėms išauga rizika susirgti pieno liaukų navikais, gimdos uždegimu ir kitomis sunkiomis ligomis, kurios ne visada pastebimos laiku.
Šios ligos dažnai išryškėja tada, kai katė jau vyresnė, o gydymas tampa sudėtingas ir brangus. Kastracija šias rizikas ženkliai sumažina ir leidžia katei gyventi ilgesnį, stabilesnį gyvenimą. Tai nėra pažadas, kad ligų nebus, bet tai reali galimybė jų išvengti. Sveikata šiuo atveju nėra šalutinis efektas – tai viena pagrindinių priežasčių.
Kada sprendimas tampa lengviausias
Katės subręsta labai anksti, kartais dar nesulaukusios metų. Dėl to sprendimas dažnai atidėliojamas, kol „dar per anksti“ virsta „jau per vėlu“. Jauname amžiuje atlikta kastracija paprastai būna lengviau toleruojama, o atsistatymas – greitesnis. Katės greitai grįžta prie įprasto elgesio ir netrukus pamiršta pačią procedūrą.
Svarbu suprasti, kad kastruoti galima ir vyresnes kates, net tas, kurios jau turėjo kačiukų. Tiesiog kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau organizmas patiria hormoninių pokyčių. Sprendimas niekada nebūna „neteisingas“, bet laikas gali jį padaryti paprastesniu arba sudėtingesniu.
Baimė dėl nutukimo ir kas slypi už jos
Vienas dažniausių argumentų prieš kastraciją yra baimė, kad katė priaugs svorio. Ši baimė suprantama, bet dažnai nukreipta ne ten, kur reikia. Po kastracijos katė tampa ramesnė, jos energijos poreikis šiek tiek sumažėja, bet tai nereiškia, kad nutukimas neišvengiamas. Svoris auga ne nuo procedūros, o nuo per didelio maisto kiekio.
Čia sprendimas slypi ne draudimuose, o santykyje su gyvūnu. Katė valgo tiek, kiek jai duodama. Pritaikius porcijas ir pasirinkus tinkamą pašarą, svoris išlieka stabilus. Daugelis šeimininkų pastebi, kad kastruota katė gyvena net aktyviau, nes jos elgesio nebetrikdo hormoniniai svyravimai.
Atsakomybė, kuri keičia istorijas
Kiekviena neišmesta vada prasideda nuo vieno sprendimo. Gyvūnų globėjai nuolat mato pasekmes, bet sprendimai gimsta namuose. Katės kastracija nėra bausmė ar patogumo priemonė. Tai pasirinkimas, kuris leidžia išvengti situacijų, kuriose vėliau ieškoma kaltų.
Ramesnis katės gyvenimas, mažesnė ligų rizika ir mažiau benamių gyvūnų yra ne teorija, o kasdienė praktika. Kai apie tai galvojama ne emocijų, o atsakomybės lygmenyje, sprendimas tampa aiškesnis. Galiausiai katės kastracija yra ne tik apie vieną gyvūną, bet apie bendrą požiūrį į gyvybę.
