Daugelis šeimininkų šuns galvos kraipymą priima kaip mielą ar net juokingą elgesį. Ypač tada, kai šuo taip reaguoja į žmogaus balsą, neįprastą garsą ar ištartą žodį. Tačiau ne visada tai yra nekaltas smalsumo ženklas. Klausimas, kodėl šunys kraipo galvą, kartais turi daug rimtesnį atsakymą, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Galvos kraipymas gali būti tiek emocinė reakcija, tiek subtilus signalas apie diskomfortą, klausos, pusiausvyros ar net nervų sistemos problemas. Būtent todėl svarbu suprasti, kada tai normalu, o kada verta sunerimti.
Natūrali reakcija į garsus ir bendravimą
Viena dažniausių ir visiškai normalių priežasčių, kodėl šunys kraipo galvą, yra bandymas geriau suprasti aplinką. Šunų klausa yra itin jautri, tačiau garsų kryptį ir reikšmę jie kartais bando „iššifruoti“ pakreipdami galvą. Taip keičiasi ausų padėtis, o kartu ir garso suvokimas.
Dažnai tai nutinka bendraujant su žmogumi. Šuo girdi intonaciją, atpažįsta pažįstamus žodžius, bet ne visada supranta jų prasmę. Galvos pakreipimas tokiu atveju yra susikaupimo ir dėmesio ženklas, o ne problema.
Ausų diskomfortas, kuris ne visada matomas
Kai galvos kraipymas kartojasi dažnai ir atsiranda be aiškios priežasties, labai dažnai kaltos ausys. Net jei jos iš išorės atrodo švarios, viduje gali vykti uždegiminiai procesai. Šuo kraipo galvą bandydamas sumažinti niežulį, spaudimą ar nemalonų pojūtį ausies kanale.
Svarbu tai, kad ne visi ausų uždegimai prasideda su ryškiomis išskyromis ar kvapu. Kartais pirmasis ir vienintelis ženklas ilgą laiką būna būtent galvos kraipymas.
Pusiausvyros sistema ir vidinė ausis
Viena labiausiai nustebinančių priežasčių, kodėl šunys kraipo galvą, yra pusiausvyros sistemos sutrikimai. Vidinė ausis atsakinga ne tik už klausą, bet ir už orientaciją erdvėje. Net nedidelis jos pažeidimas gali sukelti keistą pojūtį, dėl kurio šuo instinktyviai kraipo galvą.
Tokiais atvejais kraipymą dažnai lydi ir kiti požymiai. Šuo gali tapti nerangus, sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, vaikščioti nelygiai ar atrodyti sutrikęs. Tai jau signalas, kad reikalingas profesionalus įvertinimas.
Kaklo ir raumenų įtampa
Kartais problema slypi visai ne galvoje ar ausyse, o kakle. Raumenų įtampa, mikrotraumos, netinkama laikysena ar staigus judesys gali sukelti diskomfortą, kurį šuo bando palengvinti kraipydamas galvą. Tokiais atvejais galvos judesiai dažnai būna riboti į vieną pusę ir atrodo kiek standūs.
Šis variantas dažniau pasitaiko aktyviems šunims arba tiems, kurie daug šokinėja, staigiai suka galvą žaisdami ar tempia pavadėlį.
Neurologinės priežastys, apie kurias mažai kas galvoja
Rečiau, bet vis dėlto pasitaiko situacijų, kai galvos kraipymas susijęs su nervų sistemos veikla. Tam tikri neurologiniai sutrikimai gali pasireikšti labai subtiliai, be traukulių ar akivaizdaus silpnumo. Šuo gali atrodyti visiškai normalus, tik dažniau nei įprastai kraipyti galvą.
Tokiais atvejais elgesys dažniausiai nėra susijęs su aplinkos dirgikliais ir pasireiškia ramybės būsenoje.
Kada galvos kraipymas turėtų kelti nerimą
Jeigu šuo galvą kraipo tik retkarčiais ir aiškiai reaguodamas į garsus ar bendravimą, tai dažniausiai nėra problema. Tačiau jei elgesys tampa nuolatinis, intensyvus arba lydimas kitų pokyčių, tai jau signalas, kad kažkas negerai.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei šuo pradeda vengti lietimo, tampa vangus, praranda apetitą ar keičiasi jo judėjimas. Tokiais atvejais galvos kraipymas nėra „charakterio bruožas“, o kūno siunčiamas perspėjimas.
Pabaiga
Atsakymas į klausimą, kodėl šunys kraipo galvą, gali būti daug sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais tai tik smalsumas ar bandymas suprasti žmogų, tačiau kartais – tylus signalas apie diskomfortą, skausmą ar pusiausvyros sutrikimus. Stebėti kontekstą, elgesio dažnumą ir lydinčius požymius yra svarbiausia. Šuns galva kraiposi ne be priežasties – tereikia išmokti tą priežastį atpažinti.
