Ar kada pastebėjai, kad tavo šuo ramiai praeina pro daugybę žmonių, bet staiga pradeda loti ant vieno konkretaus? Atrodo, lyg jis kažką „pajustų“, tiesa? Šunų elgesys dažnai atrodo paslaptingas, bet iš tiesų jame slypi daug logikos ir instinkto. Tad kodėl kai kurie žmonės jiems sukelia tokią reakciją? Pažiūrėkime giliau.
Šuns lojimas – ne tik garsas, o žinutė
Pirmiausia reikia suprasti: šuo neloja be priežasties. Lojimas – tai būdas bendrauti. Juo jis išreiškia džiaugsmą, nerimą, baimę ar net įspėjimą. Kiekvienas tonas, ritmas ir intensyvumas turi savo prasmę. Pavyzdžiui, trumpas ir garsus lojimas reiškia įspėjimą, o ilgas, ritmingas – susijaudinimą ar džiaugsmą.
Taigi, kai šuo loja ant tam tikro žmogaus, jis bando perduoti emocinę žinutę: „Man nepatinka, kaip tu elgiesi“ arba „Aš tavęs bijau“. Bet kodėl jis taip jaučiasi?
Kvapas – pirmasis įspūdis
Šunų pasaulyje kvapas yra viskas. Jie pasaulį „mato“ nosimi. Kiekvienas žmogus turi unikalų kvapo „parašą“, kurį šuo užfiksuoja iš karto. Jei žmogus kvepia kažkuo neįprastu (stipriais kvepalais, alkoholiu, cigaretėmis ar net kitų gyvūnų kvapu), šuo gali pasijusti nesaugus.
Ar žinojai? Šuns uoslė yra bent 10 000 kartų jautresnė nei žmogaus. Tai reiškia, kad jis jaučia net mažiausius cheminius pokyčius – pavyzdžiui, prakaitą, kai žmogus bijo ar nervinasi.
Kūno kalba ir energija
Šunys ne tik stebi, bet ir jaučia mūsų energiją. Jie pastebi kūno laikyseną, žvilgsnį, balsą. Jei žmogus artėja tiesiai, greitai ar pernelyg pasilenkia prie šuns, tai gali atrodyti kaip grėsmė. Net akių kontaktas šunų pasaulyje reiškia iššūkį – todėl kai kurie žmonės, net nesuvokdami, siunčia šuniui signalą: „Aš dominuoju“.
Įdomu tai, kad kai kurie šunys labai jautrūs žmonių emocijoms. Jie „pagauna“ įtampą, baimę ar net pyktį. Tad jei žmogus bijo šunų, šuo tai pajunta ir gali reaguoti – gindamasis ar bandydamas parodyti savo pranašumą.
Prisiminimai ir patirtys
Lojimas gali būti ir reakcija į praeitį. Jei šuo kada nors turėjo blogą patirtį su tam tikru žmogaus tipu – pavyzdžiui, su aukštu vyru su kepure ar žmogumi su lazda – jo atmintis tai išsaugo. Kitą kartą, kai sutiks panašų žmogų, šuo iš karto taps budrus.
Tai tarsi mūsų instinktyvi reakcija – jei kada nors mus įgėlė širšė, kitą kartą išgirdę jos dūzgesį instinktyviai atsitraukiame. Šuo – toks pat, tik dar jautresnis.
Kvapas, kuris išduoda emocijas
Kai žmogus bijo, jo kūnas išskiria kitokius feromonus. Šuo tai užuodžia net iš kelių metrų. Todėl dažnai nutinka paradoksas: šuo loja ant tų, kurie jo bijo, nors šie nieko blogo nedaro. Jam tas kvapas – nerimo signalas.
Kai kurie tyrimai net rodo, kad šunys atpažįsta žmogaus emocijas pagal kvapą, net jei jo veido nemato. Jie reaguoja į mūsų biochemines „žinutes“.
Ar šuo gali „nepamilti“ žmogaus?
Taip, kaip ir žmonės, šunys turi simpatijas ir antipatijas. Jie renkasi, su kuo jaučiasi gerai. Bet tai nereiškia, kad šuo „blogas“, jei loja ant tam tikrų žmonių. Tai tiesiog jo būdas pasakyti: „Aš nepasitikiu“.
Dažnai pakanka kelių teigiamų patirčių, kad šuo pakeistų nuomonę. Kantrybė, švelnumas ir neskubėjimas užmegzti kontaktą daro stebuklus.
Kaip padėti šuniui jaustis ramiau?
Jei tavo šuo dažnai loja ant tam tikrų žmonių, pabandyk:
- Neleisti per arti prieiti – suteik šuniui saugumo atstumą.
- Rodyti ramybę – jei tu pats esi įsitempęs, šuo tai pajus.
- Apdovanoti už tylų elgesį – skatink ramų elgesį, o ne bartis už lojimą.
- Leisti pažinti žmogų palaipsniui – kartais tereikia laiko, kad pasitikėjimas užsimegztų.
Išvada: šuo loja ne be priežasties
Kai tavo šuo loja ant konkretaus žmogaus, jis tarsi sako: „Kažkas čia man nepatinka.“ Ir nors mums tai gali atrodyti nepatogu, šuns lojimas – tai nuoširdžiausias būdas išreikšti jausmus.
Galbūt jis gina tave, gal jaučia kvapą, kuris jį trikdo, o gal tiesiog prisimena seną patirtį. Bet visada verta pasitikėti jo instinktu – šunys dažnai pastebi tai, ko mes nepastebime.
Ir galiausiai, kai šuo loja, jis nekalba apie blogį – jis kalba apie jausmus. O šuns jausmai, kaip žinome, visada tikri.
