Kaip prijaukinti laukinę katę – tai klausimas, kuris kyla žmonėms, susidūrusiems su žmogaus vengiančia, išsigandusia ar visiškai laukine kate. Prijaukinimo procesas nėra greitas ir reikalauja kantrybės, tačiau tam tikromis sąlygomis jis gali būti sėkmingas.
Laukinės katės elgesys labai skiriasi nuo naminės katės. Ji žmogų dažniausiai suvokia kaip grėsmę, todėl bet koks skubėjimas ar spaudimas tik pablogina situaciją. Norint suprasti, kaip prijaukinti laukinę katę, pirmiausia reikia suprasti jos baimes ir ribas.
Kas iš tikrųjų yra laukinės katės prijaukinimas?
Katės prijaukinimas – tai ne dresūra. Tai ryšio kūrimas, paremtas saugumo jausmu ir teigiama patirtimi. Laukinė katė turi pati suprasti, kad žmogaus buvimas jai nėra pavojingas.
Svarbu suprasti, kad laukinė katė žmogų suvokia kaip grėsmę. Staigūs judesiai, bandymas ją liesti ar kelti gali sukelti paniką ar agresiją. Todėl visas procesas turi vykti katės tempu.
Pirmosios laukinės katės dienos naujoje vietoje
Pirmosios dienos yra kritiškai svarbios. Šiuo laikotarpiu nereikia tikėtis jokio kontakto. Katė turi teisę slėptis, stebėti ir vertinti aplinką.
Geriausia, jei katė pradžioje turi atskirą, ramią erdvę. Tai gali būti kambarys arba didelis narvas, jei nėra kitos išeities. Šioje vietoje turi būti maistas, vanduo, kraiko dėžė ir slėptuvės. Labai padeda daiktai su pažįstamu kvapu, pavyzdžiui, antklodė iš vietos, kur katė gyveno anksčiau.
Žmogaus vaidmuo šiuo etapu – minimalus. Reikėtų apsiriboti šėrimu ir tylia buvimo šalia rutina. Kalbėti ramiai, vengti akių kontakto ir nieko neversti.
Kaip vyksta laipsniškas laukinės katės prisijaukinimas?
Kai katė pradeda laisviau judėti, ramiai valgyti ir naudotis kraiko dėže, galima pereiti prie kito etapo. Tai nereiškia, kad ji jau pasiruošusi glostymui.
Pirmiausia katė turi priprasti prie žmogaus buvimo. Ji gali stebėti jus iš tolo, o jūs tuo metu galite ramiai skaityti ar dirbti. Taip katė mokosi, kad žmogus nėra grėsmė.
Vėliau galima pradėti kurti teigiamas asociacijas. Tam dažniausiai pasitelkiamas maistas arba žaidimas. Kai kurios katės greičiau reaguoja į skanėstus, kitos – į judančius objektus, pavyzdžiui, virvelę ar popierinį rutuliuką.
Fizinis kontaktas galimas tik tada, kai katė pati rodo susidomėjimą. Pirmas prisilietimas turėtų būti trumpas ir labai švelnus. Jei katė atsitraukia ar rodo nepasitenkinimą, bandymą reikia nutraukti.
Kokių taisyklių būtina laikytis prijaukinant laukinę katę?
Prijaukinimo procesas gali užtrukti mėnesius. Bet kokia klaida gali nubraukti ankstesnę pažangą. Todėl svarbu laikytis kelių esminių principų:
- Jokios prievartos ir bausmių. Net pakeltas balsas gali sugriauti pasitikėjimą.
- Kantrybė ir nuoseklumas. Katė mokosi per rutiną, o ne per spaudimą.
- Gerbkite katės ribas. Jei ji slepiasi ar šnypščia, palikite ją ramybėje.
Tai nėra „užsispyrimas“ – tai natūrali gynybinė reakcija.
Ar visas laukines kates galima prijaukinti?
Ne. Ir tai labai svarbu pasakyti aiškiai. Suaugusios, visą gyvenimą laisvėje gyvenusios katės dažnai niekada nepriima artimo kontakto su žmogumi. Tokiais atvejais bandymas jas laikyti namuose sukelia nuolatinį stresą ir kančią.
Lengviausiai prijaukinami jauni kačiukai iki 3–4 mėnesių amžiaus. Suaugusioms laukinėms katėms dažniausiai pakanka žmogaus pagalbos jų aplinkoje: šėrimo, sterilizacijos ir veterinarinės priežiūros.
Jeigu katė nėra sužeista ar serganti, jos atėmimas iš natūralios aplinkos dažnai nėra geriausias sprendimas.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei katė ilgą laiką rodo stiprią agresiją, visiškai neėda ar save žaloja, būtina kreiptis į specialistą. Gyvūnų elgsenos specialistas arba veterinaras gali padėti įvertinti situaciją ir pasiūlyti sprendimus.
Kartais didžiausia pagalba katei yra ne bandymas ją prijaukinti, o leidimas jai gyventi taip, kaip ji moka geriausiai – saugioje, bet laisvoje aplinkoje.
