Galbūt esate pastebėję keistą, tarsi nykštį primenantį nagą vidinėje šuns ar katės letenos pusėje. Daugeliui jis kelia klausimų ir net nerimą. Rasos nagai dažnai atrodo nereikalingi, todėl šeimininkai svarsto, ar jie turi paskirtį, ar tik sukelia papildomų rūpesčių. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kas tai per nagas ir kodėl jis ten yra
Šis nagas yra letenos vidinėje pusėje, šiek tiek aukščiau nei kiti pirštai, ir jis neliečia žemės vaikštant. Priekinėse letenose jis dažniausiai būna tvirtai pritvirtintas prie kaulo, turi nervus ir kraujagysles, todėl yra gyvas ir jautrus. Toks pirštas gali šiek tiek judėti ir auga taip pat, kaip ir visi kiti nagai.
Kai kurie gyvūnai gimsta ir su tokiais nagais užpakalinėse letenose. Šiuo atveju jie dažniausiai nėra sujungti su kaulu ir atrodo lyg laisvai kabantys. Būtent ši forma dažniausiai sukelia daugiausia klausimų ir baimių dėl galimų traumų.
Ar jie iš tikrųjų atlieka kokią nors funkciją
Priekiniai papildomi nagai nėra atsitiktinė kūno dalis. Judant didesniu greičiu jie gali padėti stabilizuoti leteną, ypač staigiai keičiant kryptį ar bėgant nelygiu paviršiumi. Taip pat jie dažnai naudojami laikant daiktus – šunys ir katės neretai jais prilaiko žaislus ar skanėstus.
Be to, tokie nagai gali padėti kasant ar lipant. Nors be jų gyvūnas puikiai funkcionuotų, jie suteikia papildomą atramą ir kontrolę. Dėl to veterinarai vis dažniau pabrėžia, kad priekiniai nagai nėra „nereikalingi“.
Kodėl galiniai nagai vertinami atsargiau
Užpakalinėse letenose esantys nagai dažniausiai laikomi genetiniu ypatumu. Jie neturi aiškios praktinės funkcijos ir dažniau aptinkami tam tikrose veislėse. Kadangi tokie nagai dažnai neturi tvirto kaulinio pagrindo, jie lengviau užsikabina ir susižaloja.
Dėl šios priežasties būtent galiniai papildomi nagai dažniausiai tampa diskusijų objektu, kai kalbama apie galimą šalinimą. Vis dėlto net ir šiuo atveju sprendimas neturėtų būti automatinis.
Ar šalinimas iš tiesų būtinas
Anksčiau buvo įprasta tokius nagus šalinti dar ankstyvame amžiuje, dažnai prevenciškai. Šiandien požiūris keičiasi. Dauguma veterinarų sutinka, kad be aiškios medicininės priežasties to daryti nereikėtų. Jei nagas sveikas, nekelia diskomforto ir yra tinkamai prižiūrimas, jis retai tampa problema.
Šalinimas gali būti svarstomas tik tada, kai nagas nuolat traumuojamas, užsikabina ar sukelia skausmą. Net ir tokiu atveju sprendimas priimamas individualiai, įvertinus gyvūno gyvenimo būdą ir rizikas.
Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria šeimininkai
Didžiausias pavojus kyla tada, kai nagas auga per ilgai. Kadangi jis neliečia žemės, natūraliai nenusidėvi ir gali pradėti riestis. Tokiais atvejais jis gali įaugti į odą, sukelti uždegimą ar net infekciją.
Kita problema – užkabinimas. Ypač aktyviems šunims, kurie daug laksto gamtoje, per ilgas nagas gali užsikabinti už šakų ar audinių. Tai sukelia skausmingas traumas, kurių dažnai galima išvengti paprasta priežiūra.
Priežiūra, kuri apsaugo nuo komplikacijų
Reguliarus nagų tikrinimas ir kirpimas yra svarbiausias prevencijos būdas. Šie nagai reikalauja tokio pat dėmesio kaip ir visi kiti, o kartais net didesnio, nes patys nenusidėvi. Tinkamai prižiūrimi jie retai sukelia problemų.
Jei pastebimi paraudimai, patinimas ar skausmo požymiai, visada verta pasitarti su veterinaru. Ankstyvas įsikišimas padeda išvengti sudėtingų ir skausmingų situacijų.
Ką svarbu suprasti prieš priimant sprendimus
Papildomi nagai nėra defektas ar klaida. Daugeliu atvejų jie yra normalus anatomijos variantas, kuris tiesiog reikalauja supratimo ir priežiūros. Sprendimas dėl jų šalinimo neturėtų būti priimamas iš įpročio ar baimės.
Supratus, kas yra rasos nagai ir kaip jie veikia, dauguma baimių išnyksta. O augintiniui tai reiškia paprastesnį, ramesnį ir patogesnį gyvenimą be nereikalingų intervencijų.
