Daugelis mūsų telefoną laiko neutraliu įrankiu. Jis padeda susisiekti, dirbti, pramogauti. Atrodo, kad nuotaika priklauso nuo gyvenimo įvykių, o ne nuo ekrano kišenėje. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Telefonas daro daugiau įtakos nuotaikai, nei esame linkę pripažinti, ir tai vyksta net tada, kai manome, jog jį naudojame „saikingai“.
Mes nebūtinai jaučiame, kaip keičiasi vidinė būsena. Pokytis dažniausiai ateina tyliai, per įpročius, per trumpus patikrinimus, per nuolatinį buvimą pasiekiamam.
Kaip telefonas veikia emocijas kasdien
Kiekvienas pranešimas, vibracija ar garsas yra signalas smegenims. Net jei jo neatsidarome, organizmas jau sureaguoja. Įsijungia laukimo būsena, padidėja budrumas, kartais net įtampa. Tai smulkūs dalykai, bet kai jie kartojasi dešimtis ar šimtus kartų per dieną, poveikis kaupiasi.
Telefonas palaiko nuolatinį emocinį foną. Net ir ramioje aplinkoje viduje gali būti neramu, nes smegenys pripranta prie nuolatinio stimulo. Kai jo negauna, atsiranda tuštumos ar nerimo jausmas.
Nuotaikų svyravimai ir palyginimas su kitais
Socialinis turinys ypač stipriai veikia emocijas. Žiūrėdami kitų gyvenimo akimirkas, dažnai net nesąmoningai lyginame. Net jei suprantame, kad tai tik fragmentai, smegenys reaguoja emocijomis, o ne logika.
Ilgainiui tai gali formuoti nuolatinį nepasitenkinimą savimi, sumažinti džiaugsmo jausmą ar sukelti nepagrįstą liūdesį. Būtent čia telefonas daro daugiau įtakos nuotaikai nei daugelis norėtų pripažinti, nes poveikis yra netiesioginis, bet pastovus.
Dėmesio skaidymas ir vidinis nuovargis
Nuolatinis telefono tikrinimas skaldo dėmesį. Net trumpas žvilgsnis į ekraną nutraukia minties eigą. Smegenys turi persijungti, o tai reikalauja energijos. Dienos pabaigoje jaučiamas nuovargis, nors fiziškai galbūt nebuvo padaryta daug.
Šis nuovargis dažnai painiojamas su bloga nuotaika. Žmogus jaučiasi irzlus, pavargęs, bet nesupranta kodėl. Priežastis slypi ne viename dideliame veiksnyje, o nuolatiniame mikrodirgiklių sraute.
Telefonas ir miego kokybė
Nuotaika labai glaudžiai susijusi su miegu. Telefonas dažnai tampa paskutiniu dalyku, kurį matome prieš užmigdami. Šviesa, informacijos perteklius ir emocinis turinys apsunkina atsipalaidavimą.
Net jei užmiegama greitai, miego kokybė gali suprastėti. Ryte atsikėlus jaučiamas sunkumas, kuris persikelia į visą dieną. Tokiu būdu emocinė būsena nukenčia dar net neprasidėjus aktyviai dienos daliai.
Kodėl poveikio dažnai nepastebime
Didžiausia problema ta, kad telefonas tapo norma. Jis visada šalia, todėl sunku palyginti būseną su tuo, kaip jautėmės be jo. Pokyčiai vyksta palaipsniui, todėl jie neatrodo dramatiški.
Be to, telefonas dažnai naudojamas kaip priemonė pabėgti nuo blogos nuotaikos. Tačiau trumpalaikis palengvėjimas ilgainiui gali sustiprinti problemą. Emocijos ne išnyksta, o atidedamos.
Ar visi žmonės reaguoja vienodai
Ne. Vieniems poveikis stipresnis, kitiems silpnesnis. Tai priklauso nuo jautrumo, naudojimo įpročių ir gyvenimo ritmo. Tačiau net tie, kurie mano, kad telefonas jų neveikia, dažnai pastebi skirtumą, kai sąmoningai sumažina naudojimą.
Telefonas daro daugiau įtakos nuotaikai ne todėl, kad jis blogas, o todėl, kad jis nuolat su mumis. Retas įrankis žmogaus istorijoje turėjo tokį pastovų emocinį kontaktą.
Ką keičia sąmoningas naudojimas
Pokytis prasideda ne nuo visiško atsisakymo, o nuo suvokimo. Pastebėjus, kada telefonas pakelia nuotaiką, o kada ją slopina, atsiranda daugiau kontrolės. Net maži pokyčiai gali sumažinti vidinę įtampą.
Svarbiausia suprasti, kad emocinė būsena nėra tik „vidinis reikalas“. Ji formuojasi sąveikoje su aplinka, o telefonas tapo viena svarbiausių tos aplinkos dalių.
Ką tai reiškia kasdieniam gyvenimui
Telefonas nepakeis mūsų jausmų per vieną dieną, bet jis juos formuoja ilgainiui. Kai tai suvokiame, galime sąmoningiau rinktis, kaip ir kada juo naudotis.
Nuotaika nėra atsitiktinė. Ji yra daugelio smulkių veiksnių rezultatas. Ir šiandien vienas iš jų – ekranas, kurį laikome rankoje beveik nuolat.
