Žiema šunims – tikras išbandymas. Vieniems ji kupina sniego džiaugsmo, kitiems – šalčio, drėgmės ir vėjo. Vienas šuo dūksta po pusnis kaip vaikas, o kitas vos iškiša nosį į lauką ir dreba kaip lapas.
Jei dar neskaitei, čia rasi straipsnį „Šunų rūbai žiemai: ar tavo augintiniui jų reikia?“, kuris padės suprasti, ar tavo šuniui apskritai būtinas rūbas.
O šiandien panagrinėkime kitą klausimą – kokį rūbą rinktis žiemai: natūralų ar sintetinį?
Kodėl audinys svarbesnis, nei atrodo?
Daugelis šeimininkų renkasi rūbą pagal išvaizdą – spalvą, modelį, ar „tinka prie pavadėlio“. Bet šuns komfortą lemia ne grožis, o medžiaga, kuri liečiasi su jo kūnu.
Kai kurie audiniai sulaiko šilumą, bet neleidžia odai kvėpuoti. Kiti, priešingai, praleidžia orą, bet nepritaikyti drėgnam orui.
Todėl svarbiausia klausimas ne „koks rūbas gražesnis?“, o „kuriame šuniui bus patogiau?“
Audinio pasirinkimas tiesiogiai veikia:
– kaip šuo išlaiko kūno šilumą;
– ar jam neperkaista;
– ar oda neparausta ar neišsausėja.
Trumpai tariant – audinys gali lemti, ar tavo augintinis mėgausis žiemos pasivaikščiojimais, ar norės kuo greičiau grįžti namo.
Natūralūs audiniai – švelnūs ir kvėpuojantys
Natūralūs pluoštai, tokie kaip vilna, medvilnė ar bambukas, vis dar laikomi geriausiu pasirinkimu jautriems šunims. Jie švelnūs, „kvėpuoja“, todėl tinka tiems, kurių oda linkusi į bėrimus ar niežėjimą.
Vilna ypač gerai sulaiko šilumą net tada, kai šiek tiek sudrėksta – tai puikus pasirinkimas trumpaplaukiams ar mažiems šunims. Medvilnė – švelni, bet mažiau šildanti, tad labiau tinka kaip pamušalas arba pavasariui.
Natūralaus audinio rūbai turi savo privalumų – jie leidžia kūnui kvėpuoti, neįkaista, nesukelia perkaitimo. Šuo juose jaučiasi laisvai ir natūraliai.
Tačiau yra ir kita pusė: šie rūbai greitai sušlampa ir lėčiau džiūsta. Po sniego ar lietaus jie gali tapti sunkūs ir nepatogūs. Be to, vilna po kelių skalbimų gali prarasti formą ar susitraukti.
Todėl natūralūs audiniai labiausiai tinka sausoms, šaltoms dienoms, kai reikia šilumos, bet ne apsaugos nuo lietaus ar šlapdribos.
Sintetiniai audiniai – apsauga nuo vėjo ir drėgmės
Šiuolaikiniai sintetiniai audiniai, tokie kaip poliesteris, nailonas ar „softshell“, per pastaruosius metus stipriai patobulėjo. Jie nebėra standūs ar „plastikiniai“ – dabar tai techniniai audiniai, kuriuos naudoja net sportininkų aprangai.
Jų didžiausias privalumas – atsparumas drėgmei ir vėjui. Toks rūbas neperšlampa, lengvai valomas, greitai džiūsta. Jis puikiai tinka sniego dienoms ar kai reikia eiti į lauką net lyjant.
Sintetika taip pat lengvesnė, todėl nevaržo šuns judesių. Dauguma modelių turi reguliuojamas juostas ar „kvėpuojančius“ intarpus, kad šuo jaustųsi laisvai.
Tačiau pigesni sintetiniai rūbai kartais būna prasti – nepraleidžia oro ir kaupiasi šiluma, dėl ko šuo gali prakaituoti ar perkaisti. Be to, kai kurios medžiagos gali elektrintis ar dirginti jautrią odą.
Tad čia galioja paprasta taisyklė: jei jau renkatės sintetiką – rinkitės kokybišką, techninį audinį, o ne pigų plastiko pakaitalą.
Geriausias sprendimas – derinys
Daugelis šiuolaikinių šunų rūbų gamintojų suprato, kad viena medžiaga dažnai neišsprendžia visko. Todėl vis dažniau pasitaiko kombinuotų rūbų: vidinis sluoksnis iš vilnos ar fliso (natūralaus komforto ir šilumos), o viršutinis – iš atsparaus sintetinio audinio, kuris nepraleidžia vėjo ir drėgmės.
Toks derinys suteikia šuniui šilumą, sausumą ir patogumą vienu metu.
Be to, kombinuoti rūbai dažnai tarnauja ilgiau – jie neperšlampa, bet ir neperkaista.
Renkantis verta atkreipti dėmesį tik į du dalykus:
– kad rūbas būtų lengvas ir nevaržytų judesių;
– kad audiniai būtų kvėpuojantys – šuo turi galėti jaustis natūraliai net aktyviai judėdamas.
Ką pasirinkti tavo šuniui?
Viskas priklauso nuo jo gyvenimo būdo ir kailio tipo.
Trumpaplaukiai, maži šunys ar senjorai dažnai mėgsta šiltesnius, natūralesnius audinius. Jie labiau vertina jaukumą nei technines savybes.
Tuo tarpu energingi, daug vaikščiojantys šunys (pavyzdžiui, haskiai ar mišrūnai, mėgstantys bėgioti) labiau džiaugsis lengvu, vandeniui atspariu sintetiniu rūbu.
Dar verta pagalvoti ir apie tai, kiek laiko praleidžiate lauke.
Jei jūsų pasivaikščiojimai trumpi – natūrali medžiaga puikiai tiks.
Jei einate į ilgesnius žygius ar važiuojate į gamtą – pravers techninis, vėjui atsparus audinys.
Nors pasirinkimų daug, svarbiausia – stebėti patį šunį.
Jei jis po pasivaikščiojimo drebantis ar šlapias – rūbas per plonas.
Jei karštas, mieguistas ar bando jį nusiplėšti – per šiltas arba ne kvėpuojantis.
Pabaigai
Natūralus ar sintetinis – abu turi savo privalumų, todėl nėra vieno universalaus atsakymo.
Svarbiausia, kad šuo jaustųsi laisvai, sausai ir šiltai, o rūbas jam netrukdytų mėgautis žiema.
Rinkis ne pagal madą, o pagal savo šuns poreikius. Nes kai šuo patenkintas, ir pasivaikščiojimas per pūgą tampa malonumu.
Galiausiai – nesvarbu, ar tai vilnonis megztinis, ar techninis kostiumėlis – svarbu, kad jame tilptų šiek tiek šilumos ir daug meilės.
