Katės sezoniška depresija vis dažniau minima kaip realus reiškinys, kurį šeimininkai pastebi atėjus tamsiajam sezonui. Ar kada pagalvojai, kodėl žiemą tavo katė tampa ramesnė, mieguistesnė ir mažiau susidomėjusi tuo, kas vyksta namuose? Atrodo, kad ji tiesiog laukia pavasario, bet iš tikrųjų jos elgesį keičia labai konkretūs žiemos veiksniai – šviesos stygius, monotonija ir sumažėjęs aktyvumas. Ši tema svarbi visiems kačių augintojams, nes žinodamas priežastis tu gali padėti savo murklei šį sezoną praleisti daug lengviau.
Kaip šviesos mažėjimas veikia katės nuotaiką?
Ne tik žmonės, bet ir katės turi biologinį laikrodį, kuriam reikalinga dienos šviesa. Vasarą jos gauna natūralių dirgiklių iš visų pusių: paukščiai, judantys šešėliai, šilti plotai ant grindų. Žiemą šie stimulai dingsta akimirksniu. Langai tamsėja, aplinka ramesnė, o šviesa trumpa ir silpna.
Šviesos stygius tiesiogiai didina melatonino gamybą – hormono, kuris skatina mieguistumą. Todėl žiemą katė gali miegoti ne 14, o 18 valandų ir tai vis tiek atrodys normalu. Mažėjantis serotonino kiekis, susijęs su šviesa, veikia nuotaiką: murklė gali tapti mažiau žaisminga, ne tokia energinga ir pasyvesnė.
Nors moksliškai terminas „depresija“ gyvūnams nenaudojamas taip, kaip žmonėms, šis elgesio modelis labai artimas tam, ką vadiname emociniu nuosmukiu. Todėl katės sezoniška depresija daugeliui auginančių murkles tampa gana matomu reiškiniu.
Žiemos monotonija ir sumažėjęs aktyvumas
Vasarą katės turi savo „kanalą“ – langą. Per jį eina visas pasaulis, nuolat judantis ir skleidžiantis garsus. Žiemą tas kanalas tarsi išsijungia. Tyla, mažiau judėjimo, mažiau kvapų ir spalvų. Katėms tai reiškia nuobodulį, o nuobodulys – mažesnį norą veikti.
Be to, kūnas šaltu metu natūraliai taupo energiją. Katės renkasi šiltas vietas ir ilsisi ilgiau, o tai gali dar labiau mažinti aktyvumą. Uždarumas, vengimas žaidimų ar net noras slėptis – visa tai gali būti paprastas žiemos rezultatas, nors iš šono atrodo kaip emocinė problema.
Dažnai pasikeičia net žmonių rutina: daugiau laiko namuose, bet mažiau energijos žaisti su kate. O katės labai jaučia šeimininko ritmą ir emocijas. Jei auga bendras sezoninis vangumas, murklė taip pat jį perima.
Požymiai, kad žiema veikia tavo katę
- padidėjęs mieguistumas ir mažesnis noras judėti
- sumažėjęs domėjimasis žaislais ar aplinka
- ramesnis, uždaresnis elgesys
- apetito pokyčiai – tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas
- vengimas lango palangės ar anksčiau mėgtų vietų
Šie požymiai dažnai pasireiškia būtent dėl sezono. Tačiau jei pokyčiai staigūs, intensyvūs, trunka ilgiau nei įprasta arba lydi fiziniai simptomai, reikėtų patikrinti sveikatą – kartais panašus elgesys slepia kitą problemą.
Kaip padėti katei lengviau peržiemoti?
- daugiau natūralios šviesos: atitrauk užuolaidas, padėk guolį prie lango
- kasdienė žaidimų rutina: bent kelios minutės aktyvaus žaidimo su žaislu
- aplinkos praturtinimas: tuneliai, kartoninės dėžės, slėptuvės, interaktyvūs žaislai
- šiltas, jaukus kampas: minkštas guolis, pledas, vieta prie radiatoriaus
- stabili dienotvarkė: pastovus maitinimo ir žaidimų laikas
Šios priemonės paprastos, bet efektyvios. Katėms nuoseklumas ir aplinkos įvairovė yra pagrindiniai emocinės gerovės šaltiniai, ypač tamsiais mėnesiais.
Kada verta rimčiau sunerimti?
Jei katė visiškai nustoja žaisti, slepiasi visą dieną, nevalgo, nenori bendrauti ar atrodo beviltiškai apatiška, tai jau nebe žiemos nuotaikos klausimas. Katės dažnai slepia skausmą, todėl elgesio pokyčiai gali būti vienintelis matomas simptomas. Tokiais atvejais geriau nedelsti ir pasikonsultuoti su veterinaru.
Ar katės tikrai patiria „depresiją“?
Griežtai mediciniškai – ne taip, kaip žmonės. Tačiau elgesio modeliai labai panašūs. Katės reaguoja į šviesos trūkumą, monotoniją, stimuliacijos stoką ir temperatūrą. Jaučiasi ramesnės, mieguistesnės, mažiau motyvuotos žaisti. Tai nėra liga, o natūralus atsakas į sezono pokyčius.
Ir štai kas svarbiausia: su tinkama aplinka, dėmesiu ir šiek tiek kūrybiškumo tu gali ženkliai pagerinti savo katės žiemos savijautą. Šviesa, šiluma, žaidimai ir stabilumas – geriausi žiemos vaistai.
Išvada
Katės sezoniška depresija nėra mitas, o realus elgesio pokyčių modelis, susijęs su šviesos stygiumi, monotoniška aplinka ir žiemos aktyvumo sumažėjimu. Tai nėra liga, tačiau tai ženklas, kad murklei reikia daugiau dėmesio, šviesos ir veiklos. Katės yra jautrios aplinkos pokyčiams, o žiema dažnai joms tampa iššūkiu. Laimei, tinkama priežiūra ir šiek tiek kūrybiškumo gali viską pakeisti – ir tavo katė žiemos metu jausis daug laimingesnė.
