Jeigu namuose gyvena gyvūnas, turbūt jau esi pastebėjęs vieną svarbią taisyklę: katės ir šunys mėgsta tyrinėti viską, kas atrodo įdomu, kvapnu ar tiesiog nauja. Kartais jie laižo lapus, kartais kramto stiebus, o kartais net bando užkasti žemes iš vazonų. Čia ir prasideda klausimas, kuris svarbus kiekvienam šeimininkui: nuodingi kambariniai augalai augintiniams – kurie jie yra ir kaip juos atpažinti?
Nors daugelis augalų atrodo visiškai nekalti, kai kurie jų turi toksinių medžiagų, kurios gali sukelti vėmimą, viduriavimą, odos sudirgimą ar net sunkesnes reakcijas. Problema ta, kad gyvūnai dažnai nežino ribų. Katės ypač mėgsta lapų virpėjimą, šunys – viską, kas kvepia įdomiai. Todėl mūsų darbas – pasirūpinti, kad namai būtų jiems saugūs.
Kodėl augalai gyvūnams pavojingi?
Kambariniai augalai turi natūralių apsauginių medžiagų, kurios augalams padeda apsiginti nuo kenkėjų. Deja, tos pačios medžiagos gali būti labai kenksmingos gyvūnams. Dažniausios pasekmės – sudirgusi burna, seilėtekis, vėmimas, viduriavimas, o kai kuriais atvejais net širdies ar nervų sistemos sutrikimai.
Šunys dažniausiai kramto augalus iš smalsumo ar nuobodulio. Katės – dėl instinkto. Joms norisi ką nors graužti, o jei ant palangės stovi įdomus žalias lapas, šansai, kad ji prie jo neprilies nosies, labai maži.
Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurių augalų pavojus slypi ne lapuose, o sultyse. net vos nulaužtas stiebelis gali būti pavojingas, jei gyvūnas nulaižo lašiuką.
Pavojingiausi kambariniai augalai, kurių verta vengti
Kai kurie kambariniai augalai šunims ir katėms gali būti labai pavojingi, net jei atrodo visiškai nekalti. Štai keli, kurių reikėtų atsisakyti, jei turi gyvūną namuose:
- Lelijos – ypač pavojingos katėms; net žiedadulkės ar vanduo iš vazos gali sukelti inkstų nepakankamumą
- Dieffenbachia (difenbachija) – sukelia stiprų burnos ir gerklės dirginimą, patinimą, skausmą
Šie augalai kelia didžiausią riziką, nes net nedidelis kontaktas gali sukelti rimtas reakcijas. Katė gali tiesiog praeiti pro šalį, užuosti žiedadulkes ir jau būti rizikoje.
Kiti populiarūs, bet pavojingi augalai
Be „akivaizdžių kaltininkų“, yra ir tokių augalų, kuriuos daugelis žmonių turi nežinodami apie jų toksiškumą. Pavyzdžiui, alavijas, nors naudingas žmonėms, katėms gali sukelti viduriavimą ar vėmimą. Fikusai – labai populiarūs namuose, bet jų sultys gali sudirginti odą ir gleivines.
Ir štai kur pasidaro sudėtinga: dauguma šių augalų nėra mirtini, tačiau vis tiek gali sukelti labai nemalonių simptomų. Ypač katėms, kurios jautresnės, o dar linkusios lipti į vietas, kur augalai stovi aukštai.
Kaip apsaugoti gyvūną, jei vis tiek nori turėti augalų?
Gera žinia ta, kad saugus namų dekoras ir gyvūnai tikrai gali suderėti. Svarbiausia ne atsisakyti augalų, o pasirinkti tinkamus ir protingai organizuoti erdvę. Tai galima padaryti labai paprastai:
- rinktis tik saugius augalus, tokius kaip chlorofitas, arekinė palmė, kambarinis bambukas
- laikyti pavojingus augalus aukštai, kur katė nepasiekia, arba uždaroje lentynoje su stiklo durelėmis
Tokie sprendimai leidžia ir išlaikyti gražią aplinką, ir užtikrinti saugumą.
Jei nori dar daugiau saugumo, gali naudoti dvigubą vazoną – katės mažiau domisi, kai žemes ne taip lengva pasiekti.
Kaip suprasti, kad gyvūnas apsinuodijo?
Nors to nesinori, kartais nutinka taip, kad gyvūnas vis tiek pasiekia augalą. Reakcijos gali būti labai įvairios: nuo lengvo seilėjimosi iki stipraus vėmimo ar letargijos. Gyvūnas gali laižyti lūpas, trinti snukį letena, slėptis, tapti vangus.
Svarbu nepamiršti vieno dalyko: jei gyvūnas kontaktavo su tikrai pavojingu augalu, tokiais kaip lelijos, negalima laukti. Geriausia iškart kreiptis į veterinarą ir pasakyti, koks augalas buvo suvalgytas. Tai labai pagreitina gydymą ir gali išgelbėti gyvybę.
Ką daryti, kad rizika sumažėtų iki minimumo?
Viskas prasideda nuo žinojimo. Išsiaiškinti, kurie augalai yra pavojingi, yra paprasčiausias būdas išvengti problemų. Gyvūnui taip pat padeda alternatyvos: pavyzdžiui, jei katė mėgsta kramtyti žoles, duok jai specialiai tam skirtos „kačių žolės“.
Šunims padeda žaislai, kuriuos galima graužti. Kuo daugiau netoksiškų užsiėmimų, tuo mažesnė tikimybė, kad gyvūnas susidomės augalu.
Ir, žinoma, visada naudinga augalus apžiūrėti reguliariai. Jei kažkur atsirado nudžiūvęs lapas ar nulūžęs stiebas, jį verta iškart pašalinti, kad gyvūnas jo nepasiektų.
Išvada
Jeigu domiesi, kokie nuodingi kambariniai augalai augintiniams gali kelti pavojų, žinok: pavojų sukelia ne tik egzotiniai augalai, bet ir labai įprasti, kuriuos turi dauguma namų. Svarbiausia – žinoti, ką statǫ ant palangės, ir stebėti, kaip su augalais elgiasi katė ar šuo.
Gyvūnai pasitiki mumis, todėl mūsų atsakomybė – suteikti jiems saugią aplinką. Kai namuose suderinamas grožis ir saugumas, o augalai nekelia rizikos, gyventi lengva ir žmonėms, ir keturkojams.
