Kodėl katė kartais „užpuola“ po glostymo? Tai situacija, pažįstama daugybei kačių šeimininkų. Vieną akimirką katė murkia, sukasi ir atrodo visiškai atsipalaidavusi, o po kelių sekundžių staiga apsisuka, grybšteli dantimis ar letena ir nušoka į kitą kambario pusę. Iš šalies gali atrodyti, kad ji supyko ar kažkas ją sunervino, tačiau iš tiesų taip veikia jos nervų sistema. Šis reiškinys vadinamas perstimuliacijos fenomenu, ir jis neturi nieko bendro su agresija.
Kačių kūnas daug jautresnis prisilietimui, nei atrodo
Katės oda yra kupina jautrių nervų receptorių. Kai jas glostome, šie receptoriai nuolat siunčia signalus į smegenis. Iš pradžių tai malonu: katė atsipalaiduoja, murkia, užsimerkia. Tačiau po kurio laiko pojūčiai ima kauptis, o organizmas pradeda reaguoti į nuolatinę stimuliaciją kaip į per didelį krūvį. Tai tarsi malonus masažas, kuris, tęsdamasis per ilgai, tampa per intensyvus.
Perstimuliacija nėra charakterio trūkumas. Tai tiesiog biologinis atsakas. Katė negali žodžiais pasakyti, kad jai jau per daug, todėl jos kūnas sureaguoja instinktyviai. Staigus kandimas ar grybštelėjimas yra signalas sustoti, o ne mėginimas pulti.
Katė visada įspėja, bet žmogus ne visada pastebi
Prieš „užpuolimą“ katė siunčia subtilius ženklus. Jos uodega pradeda lengviau judėti, raumenys įsitempia, ausys pasisuka į šonus arba nugara truputį banguoja. Tai tylūs perspėjimai, kad stimuliacijos jau per daug. Jei glostymas nesibaigia, ji elgiasi taip, kaip leidžia instinktai: pašoka, grybšteli ar pabėga.
Tai nėra pyktis. Tai refleksas. Katė sako: „man užtenka“, tik savitu būdu.
Kaip suprasti, kada glostymas tampa per intensyvus?
Kiekviena katė turi savo ribą. Vienai patinka ilgi glostymai, kita toleruoja tik kelias sekundes. Dažniausiai ribą išduoda elgesio pokytis. Murkimas nustoja būti ritmingas, kvėpavimas lengvai pasikeičia, o kūno įtampa tampa juntama net per kailį. Jei pastebi bent vieną iš šių ženklų, verta sustoti ir leisti katei pačiai nuspręsti, ar ji nori daugiau kontakto.
Svarbiausia suprasti, kad perstimuliacija nėra neigiamas elgesys. Tai normalus, natūralus katės būdas reguliuoti savo jutiminius pojūčius.
Kaip padėti katei jaustis patogiau?
Geriausia strategija – stebėti katės kūno kalbą ir glostyti ją trumpesniais intervalais. Kai matai, kad ji atsipalaidavusi, visada palik jai kelią pasitraukti. Leisk pačiai nustatyti tempą ir trukmę. Kai kurios katės mėgsta glostymą tik ant galvos, kitos – tik trumpą nugaros prisilietimą.
Jei katė turi jautresnę nervų sistemą, gali padėti ramesnė aplinka, žaidimai, energijos iškrovimas ir rutinos sukūrimas. Kai jos kūnas mažiau įsitempęs, dirgikliai veikia silpniau.
Kodėl svarbu suprasti perstimuliacijos fenomeną?
Kai suvoki, kad katė ne „puola“, o tiesiog reaguoja į per didelį dirginimą, dingsta pyktis, baimė ir nesusipratimai. Tai leidžia užmegzti gilesnį, labiau pagarba grįstą ryšį. Katės kalba mums aiškiai, tiesiog reikia išmokti skaityti jų tylų, bet tikslų kūno kalbos žodyną.
Išvada: perstimuliacija nėra agresija, o natūralus katės būdas komunikuoti
Kai supranti, kas slypi už staigių „užpuolimų“ po glostymo, viskas tampa daug aiškiau. Katė nekovoja su tavimi, nepiktybiauja ir tikrai neketina pakenkti. Ji tiesiog pasiekia pojūčių ribą ir instinktyviai prašo pauzės. Tai yra jos kūno kalbos dalis, subtilus signalas, kurį galima lengvai išmokti perskaityti.
Jei pastebėsi pirmuosius ženklus, sustosi laiku ir leisdamas katei pačiai nuspręsti, kiek kontakto jai reikia, greitai pamatysi pokytį. Jūsų santykis taps švelnesnis, ramesnis ir daug geriau tarpusavyje suprantamas. Suvokus perstimuliacijos fenomeną, glostymas virsta ne įtampos šaltiniu, o dar vienu būdu sustiprinti ryšį su savo augintine.
