Gyvūno netektis – tai viena skaudžiausių patirčių, ir daugelis žmonių savęs klausia, kaip įveikti gyvūno netektį, kai širdis atrodo perskelta per pusę. Tai nėra mažas liūdesys ar trumpalaikė emocija – tai tikras gedulas. Gyvūnas tampa šeimos nariu, draugu ir nuolatiniu palydovu, todėl jo netekimas sukrečia taip giliai, kad kartais sunku net rasti žodžius. Ir vis dėlto šis skausmas turi savo priežastis, o jo įveikimas – savo kelią.
Kodėl gyvūno netektis žeidžia taip giliai?
Yra kelios labai žmogiškos ir labai tikros priežastys, kodėl gyvūno netektis išgyvenama taip stipriai.
Gyvūnai suteikia besąlygišką meilę
Gyvūnas nemato mūsų trūkumų, nesmerkia, nekelia lūkesčių. Jam nereikia įrodinėti, kad esi „pakankamas“. Jis myli tiesiog todėl, kad esi. Netekus tokio šaltinio, prarandamas vienas nuoširdžiausių ryšių gyvenime – o tai visada skauda.
Kasdieniai ritualai staiga dingsta
Šėrimas, pasivaikščiojimai, žaidimai, rytiniai pasisveikinimai, vakarinis „labos nakties“ palydėjimas. Visi šie mažučiai veiksmai sukuria didžiulę emocinę prasmę. Kai jų nebelieka, nebelieka ir dalies kasdienės struktūros – tai sukelia ir liūdesį, ir painiavą.
Gyvūnai tampa šeimos dalimi
Žmonės dažnai juokauja, kad augintiniai „užima pusę sofos ar visą lovą“, bet iš tiesų jie užima didžiulę vietą širdyje. Tad praradimas prilygsta šeimos nario netekčiai – nes jis toks ir buvo.
Su gyvūnu susiję prisiminimai yra itin šilti
Gyvūnai dažnai lydi per svarbiausius gyvenimo etapus: vaikystę, pirmą savarankišką gyvenimą, santykius, persikraustymus, sunkius laikotarpius. Kartais atrodo, kad gyvūnas pažinojo tave geriau nei bet kas kitas. Netekus jo, prarandama dalis gyvenimo istorijos.
Kodėl kai kurie žmonės skausmą sumenkina?
Vis dar gajus požiūris, kad gedėti dėl gyvūno yra „per jautru“ ar „nereikia taip sureikšminti“. Tačiau emocijos, kurias išgyvena žmogus, tokiais komentarais neišnyksta – jos tik tampa sunkiau išreiškiamos. Ir būtent toks aplinkinių požiūris neretai apsunkina tai, kaip įveikti gyvūno netektį, nes žmogus ima slopinti savo jausmus arba bijo apie juos kalbėti.
Todėl svarbu sau priminti: tavo skausmas tikras, normalus ir teisėtas.
Gyvūno netektis ne mažiau reali nei bet kuri kita netektis. Tai nėra perdėta reakcija, tai nėra silpnumo ženklas. Tai – meilės įrodymas.
Kaip įveikti skausmą po netekties?
Nėra stebuklingo recepto, kuris sunaikintų skausmą per dieną. Tačiau yra keli būdai, padedantys gyti.
Leisk sau gedėti
Pirmomis dienomis gali jaustis taip, lyg kažkas išmušė žemę iš po kojų. Leisk sau verkti, tylėti, būti liūdnam. Gedulas nėra silpnybė. Tai – procesas, padedantis išlaisvinti jausmus.
Kalbėk apie savo skausmą
Rask žmogų, kuris supras: draugą, šeimos narį ar net bendruomenę internete, kur žmonės dalijasi panašiomis patirtimis. Kartais keletas supratingų sakinių gali palengvinti naštą, kuri atrodė nepakeliama.
Sukurk atsisveikinimo ritualą
Jis gali būti labai paprastas: žvakė, kelios žinutės užrašuose, mažas atminimo kampelis, nuotrauka, pasodinamas augalas. Ritualai padeda nuraminti širdį ir suteikia uždarumo jausmą.
Leisk laikui veikti savo darbą
Skausmas sušvelnėja ne todėl, kad užmirštame, o todėl, kad mokomės gyventi su prisiminimais. Tai procesas, kuris vyksta lėtai, bet visada veda pirmyn.
Puoselėk prisiminimus, kurie teikė džiaugsmą
Prisimink ne netektį, o gyvenimą: juokingas akimirkas, kvailas situacijas, šilumą, kurią gavote vienas iš kito. Tai ne skausmą aštrina, o priešingai – suteikia prasmės.
Kada atsiranda ramybė?
Vieną dieną pastebėsi, kad prisiminus savo gyvūną į širdį ateina daugiau šilumos nei skausmo. Kad liūdesys neužgožia šypsenos. Kad jo gyvenimas paliko daugiau džiaugsmo nei tuštumos. Tai nereiškia, kad pamiršai. Tai reiškia, kad išgijai.
Išvada: gyvūno netektis – skausmas, kuris liudija meilę
Gyvūno netektis sužeidžia giliai, nes prarandamas ryšys, paremtas besąlygine meile, saugumu ir atsidavimu. Tačiau būtent šis ryšys ir padeda išgyti: prisiminimai, šiluma, juokas ir bendros akimirkos išlieka amžinai.
Skausmas nėra silpnumas. Tai įrodymas, kad mylėjai – ir buvai mylimas.
Jeigu nori, galiu parašyti ir švelnesnę, trumpesnę versiją socialiniams tinklams, arba atskirą straipsnį apie tai, kaip padėti vaikams išgyventi gyvūno netektį.
