Ar kada susimąstei, kodėl vienų žmonių fikusas žaliuoja kaip iš žurnalo viršelio, o kitiems jis meta lapus ir atrodo pavargęs? Iš tiesų šis augalas nėra kaprizingas – jis tiesiog reikalauja šiek tiek supratimo. Fikusas turi charakterį. Jis reaguoja į šviesą, vandenį, garsus, net tavo nuotaiką. Kai supranti jo kalbą, jis gali vešėti daugelį metų be jokių dramų.
Fikusas – augalas su siela
Daug kas net nežino, kad fikusas – ne viena rūšis, o visa augalų šeima. Šių augalų yra šimtai, o kiekvienas turi savo „charakterį“. Guminis fikusas su storais, blizgančiais lapais mėgsta šviesą, bet pakenčia šiek tiek pavėsio. Smuikinis fikusas – žalias aristokratas, norintis erdvės ir stabilumo. O benjaminas, su mažais, švelniais lapeliais, yra lyg jautrus menininkas – jam netinka jokie skersvėjai ar staigūs pokyčiai.
Fikusas mėgsta šviesą, bet ne tiesioginę saulę. Geriausia vieta – šviesus kambarys su užuolaidomis, kurios praleidžia dienos šviesą. Per tamsu – lapai pradeda kristi, per daug saulės – gali nudegti. Tai augalas, kuris siekia pusiausvyros, o tavo užduotis – tą pusiausvyrą jam sukurti.
Stabilumas – didžiausia dovana fikusui
Fikusas nemėgsta pokyčių. Pernešk jį į kitą vietą – ir po kelių dienų jis „atsilygina“ lapų kritimu. Net pasukus vazoną kitu kampu, jis gali pasijusti nejaukiai. Tai augalas, kuris brangina pastovumą, todėl surask jam vieną vietą ir leisk ten gyventi ramiai.
Jo mėgstamiausia temperatūra – apie 20–25 °C, o žiemą ne mažiau nei 15 °C. Skersvėjai – didžiausias priešas. Net jei kambaryje atrodo šilta, šaltas oro gūsis nuo lango gali pažeisti jautrius lapus.
Vanduo – tarp gyvybės ir pavojaus
Vienas dažniausių klausimų: „Kiek reikia laistyti fikusą?“ Atsakymas paprastas – mažiau, nei manai. Fikusas nemėgsta, kai jo šaknys stovi vandenyje. Perlaistymas jam pražūtingas. Geriausia taisyklė – laistyk tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis visiškai išdžiūsta.
Vasarą pakanka kartą per savaitę, žiemą – dar rečiau. Laistant reikia jausti saiką: geriau mažiau, bet reguliariai. Vanduo turi būti kambario temperatūros, geriausia – nusistovėjęs. Jei tavo mieste kietas vanduo, leisk jam pastovėti per naktį arba naudok filtruotą.
Ar žinojai? Fikusas „girdi“, kaip tu prie jo elgiesi. Jei kasdien laistai be sistemos – kartą gausiai, kitą kartą pamiršti – jo šaknys patiria stresą. Rezultatas? Geltonuojantys lapai ir sustojęs augimas.
Drėgmė ir priežiūra – tropikų prisilietimas
Kadangi fikusas kilęs iš drėgnų tropikų, jam patinka švelni drėgmė ore. Žiemą, kai radiatoriai išsausina orą, augalas kenčia tyliai, kol vieną dieną pradeda mesti lapus. Norėdamas to išvengti, purkšk lapus minkštu vandeniu bent kelis kartus per savaitę.
Kartą per mėnesį duok jam „spa dieną“ – padėk vazoną į vonią ir nuprausk šiltu dušu. Tai pašalins dulkes, atgaivins lapus ir leis fikusui kvėpuoti. Po tokios procedūros jo žaluma tampa gyvesnė, o lapai ima spindėti.
Jei nori papildomos priežiūros, gali naudoti natūralią lapų priežiūros priemonę – švelniai nuvalyk juos drėgnu vatos tamponu su lašeliu alyvuogių aliejaus. Tai ne tik suteiks blizgesio, bet ir apsaugos nuo dulkių kaupimosi.
Trąšos – energijos šaltinis
Pavasaris ir vasara – augimo metas, todėl fikusui reikia maisto. Naudok skystas trąšas žaliems augalams kas dvi savaites. Rudenį ir žiemą – pailsėk kartu su juo. Per daug trąšų šaltuoju sezonu tik pakenks.
Jei mėgsti natūralumą, gali pabandyti banano žievelės užpilą arba silpną kavos tirščių mišinį. Tai švelnūs, bet veiksmingi būdai pamaitinti fikusą be chemijos. Tiesa, svarbu nepersistengti – natūralios trąšos turi būti naudojamos saikingai.
Persodinimas – naujas startas
Jauni fikusai mėgsta turėti vietos augti. Juos persodinti reikėtų kas 1–2 metus, o vyresnius – kas 3–4. Pavasaris tam tinkamiausias. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis – 2–3 cm platesnis nei ankstesnis. Per didelis vazonas gali sulėtinti augimą, nes šaknys užsiima ne maitinimu, o „namo statyba“.
Žemę rinkis purią ir orui pralaidžią. Galima naudoti universalią kambarinių augalų žemę, sumaišytą su trupučiu smėlio arba perlito. Nepamiršk drenažo sluoksnio dugne – keramzitas ar žvyrelis leis vandeniui nutekėti ir apsaugos nuo šaknų puvinio.
Kodėl fikusas meta lapus?
Jei tavo fikusas meta lapus, pirmiausia nesinervuok. Tai jo būdas pasakyti, kad kažkas ne taip. Gali būti, kad jį perlaistei, pernešei, peršaldai arba pastatei į tamsą. Kai tik grįš ramybė, fikusas atsigautų per kelias savaites.
Dažniausiai priežastys paprastos:
- Staigus vietos ar temperatūros pasikeitimas.
- Per didelis arba per mažas laistymas.
- Skersvėjis arba per sausas oras.
Tad stebėk jį. Fikusas kalba ne žodžiais, o lapais – jie jo emocijos.
Maži kasdieniai ritualai
Kiekvienas fikuso augintojas turi savų triukų. Vieni su juo kalbasi, kiti pasuka kas mėnesį, kad augtų tolygiai į šviesą. Bet visi sutaria dėl vieno – fikusui patinka dėmesys. Nuvalyk lapus drėgna šluoste, stebėk, kaip jis keičiasi, ir duok jam pastovumo.
Jei nori, kad jis atrodytų tvirtas, neleisk žemei išdžiūti iki kietumo, tačiau ir neužpilk. Rask savo ritmą – kai pradėsi „jausti“ augalą, jis tau atsilygins vešlia žaluma.
Išvada: fikuso laimė – tavo rankose
Fikusas nėra tik kambarinis augalas. Jis tarsi gyvas organizmas, kuris reaguoja į šviesą, garsus, tavo balsą ir net emocijas. Jis moko kantrybės – ne viskas įvyksta per naktį. Bet jei suteiksi jam šiek tiek meilės, ramybės ir šviesos, jis tau grąžins tai dešimteriopai – sveikais, blizgančiais lapais ir tyliu, bet jaukiu gyvybės pojūčiu namuose.
Galima sakyti, fikusas – tai augalas, kuris atspindi savo šeimininką. Kai jis laimingas, laimingi ir mes.
