Ar tau pažįstama ši scena: šuo įtempia pavadėlį, katė pasišiaušia, o ore tvyro įtampa – tarsi laukiamas filmo veiksmo momentas? Atrodo, kad šunys ir katės nuo amžių nesutaria. Bet ar tai tik mitas, ar iš tiesų egzistuoja „įgimta“ priešprieša tarp šių dviejų populiariausių naminių gyvūnų?
Paaiškėja, kad šio konflikto šaknys slypi ne piktume, o instinktuose, elgesyje ir net… kūno kalbos skirtumuose.
Skirtinga kūno kalba – pagrindinis nesusikalbėjimo šaltinis
Šunys ir katės tiesiog kalba skirtingomis „kalbomis“. Štai kur prasideda visos bėdos:
- Kai šuo vizgina uodegą, jis išreiškia džiaugsmą ir susidomėjimą.
- Kai katė vizgina uodegą, tai visiškai priešingas ženklas – ji pyksta arba jaučiasi grėsmingai.
Panašiai yra ir su akių kontaktu: šuo, spoksodamas į katę, galvoja „pažiūrėkim, kas tu tokia“, o katė tai suvokia kaip grėsmę. Rezultatas? Nesusikalbėjimas, įtampa ir klasikinė gaudynės po kambarį.
Medžioklės instinktai – šuns prigimtis vis dar stipri
Šunys – tai plėšrūnai, turintys labai išvystytą persekiojimo instinktą. Kai katė bėga, šuniui tai signalas: „Gaudyk!“
Nesvarbu, ar šuo didelis, ar mažas – jo smegenys vis dar turi tą pačią senovinę programą.
Katė, savo ruožtu, reaguoja pagal savisaugos instinktą – ji šoka, bėga arba slepiasi. Taip užsisuka klasikinis „šuo veja – katė sprunka“ scenarijus, kuris atrodo tarsi iš animacinio filmo, bet iš tiesų yra visiškai natūralus elgesys.
Katės nepriklausomybė – šunims tai sunkiai suprantama
Šunys – socialūs gyvūnai, įpratę gyventi gaujoje, sekti vadą ir bendrauti. Katės priešingai – individualistės, mėgstančios erdvę ir ramybę.
Kai šuo bando užmegzti kontaktą, loja, nori žaisti ar uostyti – katė tai suvokia kaip įsiveržimą į jos teritoriją.
Šuniui atrodo, kad katė „pasipūtusi“, o katei – kad šuo įkyrus. Nors abu tiesiog elgiasi pagal savo prigimtį.
Teritorijos kova – kas namuose bosas?
Tiek katės, tiek šunys yra teritoriniai gyvūnai. Tai reiškia, kad jie mėgsta turėti „savo vietą“ – sofą, guolį, žmogų.
Kai namuose atsiranda kitas augintinis, jie jaučia grėsmę savo statusui.
Jei katė buvo pirmoji, šuo gali atrodyti kaip įsibrovėlis. O jei pirmas buvo šuo – katė gali tapti „nepageidaujama viešnia“.
Todėl svarbu juos pratinti pamažu, leisti susipažinti saugioje aplinkoje, neskubėti.
Ar jie gali sutarti? Žinoma, taip!
Nors šunys ir katės skirtingi kaip diena ir naktis, jie tikrai gali tapti draugais. Reikia kantrybės, laiko ir teigiamų asociacijų:
- Leisk jiems susitikti per atstumą, stebint vienas kitą.
- Apdovanok abudu skanėstais, kai elgiasi ramiai.
- Saugok abiejų asmeninę erdvę – atskiri guoliai, dubenėliai, vietos.
Daugelis šeimininkų liudija: po kelių savaičių įtampos šuo ir katė gali ne tik sutarti, bet net miegoti kartu ar vienas kitą laižyti.
Pabaigai – ne priešai, o tiesiog skirtingi pasauliai
Tad mitas, kad šunys nemėgsta kačių, – tik pusė tiesos. Jie tiesiog mąsto ir bendrauja skirtingai. Kai mes, žmonės, padedame jiems suprasti vienas kitą, konfliktai dingsta.
Galiausiai šuo ir katė gali tapti puikiausiais draugais – juk ir žmonės iš pradžių nesutaria, kol neišmoksta kalbėtis viena kalba.
Tad kitą kartą, kai pamatysi šunį ir katę susižvalgant, nepamiršk – tarp jų gali gimti ne tik smalsumas, bet ir tikra draugystė.
