Ar augintiniai panašūs į savo šeimininkus, ar tai tik smagi iliuzija, kurią sustiprina socialiniai tinklai ir kasdieniai pastebėjimai? Daugelis žmonių yra girdėję juoką, kad šuo primena savo šeimininką – tiek veido išraiška, tiek charakteriu. Tačiau šis klausimas domina ne tik gyvūnų mylėtojus. Jį nagrinėjo ir psichologai, elgsenos specialistai bei gyvūnų tyrėjai.
Mokslas rodo, kad panašumai tarp žmonių ir jų augintinių nėra vien mitas. Jie gali pasireikšti tiek išvaizda, tiek asmenybės bruožais, tiek emociniu reagavimu.
Ar žmonės renkasi į save panašius gyvūnus?
Vienas iš dažniausiai minimų paaiškinimų – selektyvus pasirinkimas. Psichologijoje gerai žinomas reiškinys, kad žmonės linkę rinktis tai, kas jiems pažįstama ar panašu į juos pačius. Tai galioja ir augintinių pasirinkimui.
Tyrimai parodė, kad žmonės dažnai pasirenka šunis, kurie primena juos tam tikrais bruožais. Pavyzdžiui, aktyvūs ir ekstravertiški žmonės dažniau renkasi energingas veisles. Ramesni, introvertiškesni asmenys – mažesnius ar mažiau aktyvius gyvūnus.
Kai kurie eksperimentai netgi parodė, kad nepažįstami stebėtojai gali susieti šuns ir šeimininko nuotraukas vien pagal išvaizdos panašumus. Nors tai skamba netikėtai, rezultatai rodo, kad žmonės nesąmoningai renkasi tam tikrus fizinius bruožus, kurie jiems artimi.
Charakterio panašumai: emocinis sinchroniškumas
Klausimas ar augintiniai panašūs į savo šeimininkus tampa dar įdomesnis, kai kalbame apie charakterį. Tyrimai rodo, kad šunų ir jų šeimininkų asmenybės bruožai dažnai sutampa.
Pavyzdžiui, ekstravertiški šeimininkai dažniau turi socialius ir aktyvius šunis. Nerimą linkę patirti žmonės dažniau turi jautresnius ar labiau į stresą reaguojančius augintinius. Tai gali būti tiek pradinio pasirinkimo, tiek ilgalaikio prisitaikymo rezultatas.
Gyvūnai, ypač šunys, jautriai reaguoja į žmogaus emocinę būseną. Jei šeimininkas dažnai patiria stresą, gyvūnas gali tapti budresnis ar neramesnis. Jei namuose vyrauja ramybė ir stabilumas, augintinis dažniau elgsis atsipalaidavęs.
Ilgalaikė įtaka: prisitaikymas prie gyvenimo būdo
Net jei pradžioje panašumų nebuvo, laikui bėgant jie gali atsirasti. Augintiniai prisitaiko prie šeimininko kasdienės rutinos. Jei žmogus aktyvus, šuo tampa fiziškai ištvermingesnis. Jei gyvenimo tempas lėtas, augintinis taip pat sulėtėja.
Katės, nors laikomos savarankiškesnėmis, taip pat prisitaiko prie aplinkos. Jos reaguoja į šeimininko balso toną, judesius, emocinę atmosferą namuose. Per metus susiformuoja tam tikras bendras ritmas.
Šis reiškinys vadinamas elgesio sinchronizacija. Tai reiškia, kad žmogus ir gyvūnas palaipsniui prisitaiko vienas prie kito, todėl iš šalies gali atrodyti vis panašesni.
Ar tai galioja tik šunims?
Dauguma tyrimų atlikti su šunimis, nes jų socialinis ryšys su žmogumi yra stipriai išvystytas. Tačiau ir katės gali atspindėti šeimininko emocinę būseną.
Nors katės rečiau rodo atvirą emocinę priklausomybę, jos gali keisti elgesį pagal namų atmosferą. Jei šeimininkas neramus ar įsitempęs, katė gali tapti atsargesnė. Jei žmogus ramus ir prognozuojamas, katė dažniau elgsis pasitikėdama aplinka.
Taigi atsakymas į klausimą ar augintiniai panašūs į savo šeimininkus nėra apribotas tik šunimis.
Ar tai mitas, ar realybė?
Mokslas rodo, kad panašumas gali atsirasti dėl trijų pagrindinių veiksnių: pradinio pasirinkimo, ilgalaikio prisitaikymo ir emocinio sinchroniškumo. Žmonės linkę rinktis jiems artimus charakterius, o vėliau abipusė sąveika dar labiau sustiprina bendrus bruožus.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad kiekvienas gyvūnas turi savo genetinį paveldą ir ankstyvąją patirtį, kuri taip pat formuoja jo elgesį. Todėl panašumai nėra absoliutūs.
Ką tai reiškia kasdienybėje?
Jei pastebite, kad jūsų šuo ar katė elgiasi panašiai kaip jūs – galbūt tai nėra atsitiktinumas. Augintiniai dažnai tampa mūsų gyvenimo ritmo ir emocinės būsenos atspindžiu.
Tai gali būti ir naudinga įžvalga. Jei augintinis tampa neramus ar jautrus, verta įvertinti, ar namuose nėra padidėjusios įtampos. Gyvūnai kartais pirmieji „parodo“, kad aplinka pasikeitė.
Išvada
Ar augintiniai panašūs į savo šeimininkus? Mokslas rodo, kad tam tikras panašumas tikrai egzistuoja. Jį lemia tiek mūsų pasirinkimai, tiek ilgalaikis bendravimas ir emocinis ryšys.
Augintinis nėra tik atsitiktinis gyvūnas mūsų namuose. Ilgainiui jis tampa mūsų kasdienybės dalimi – prisitaiko prie mūsų ritmo, nuotaikos ir gyvenimo būdo. O galbūt būtent todėl taip dažnai sakoma, kad šuo ir šeimininkas po kurio laiko tampa panašūs.
