Katės maitinimas atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Dubenėlis, maistas, katė. Tačiau kiekvienas, kuris bent kartą augino katę, žino, kad realybė gerokai sudėtingesnė. Vieną dieną ji prašo maisto kas valandą, kitą – apsimeta, kad dubenėlio net nepastebi. Todėl klausimas, kaip dažnai maitinti katę, kyla net ir patyrusiems šeimininkams. Ir tai visiškai normalu, nes katės mityba nėra universali taisyklė visiems.
Katės amžius keičia viską
Pats svarbiausias veiksnys, lemiantis šėrimo dažnumą, yra katės amžius. Kačiukai auga greitai, jų organizmas nuolat reikalauja energijos, todėl jiems reikia valgyti dažniau. Mažas kačiukas gali atrodyti trapus, bet jo energijos poreikis, lyginant su kūno dydžiu, yra gerokai didesnis nei suaugusios katės. Dėl to kačiukų maitinimas kelis kartus per dieną yra ne kaprizas, o būtinybė.
Augant katei, jos medžiagų apykaita stabilizuojasi. Maždaug apie vienerius gyvenimo metus dauguma kačių pasiekia brandą, ir tada maitinimo režimas keičiasi. Suaugusiai katei dažniausiai pakanka dviejų valgymų per dieną. Kai kurios katės puikiai jaučiasi valgydamos ir vieną kartą, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Svarbiausia stebėti ne laikrodį, o pačią katę.
Kodėl katės dažnai atrodo visada alkanos
Katės elgesys prie dubenėlio ne visada atspindi tikruosius jos poreikius. Kai kurios katės prašo maisto iš nuobodulio, įpročio ar tiesiog todėl, kad šeimininkas reaguoja. Tai dažnai sukuria klaidingą įspūdį, jog katė negauna pakankamai maisto. Iš tiesų ji gali gauti net per daug, tik netinkamu ritmu.
Čia svarbu atskirti alkį nuo įpročio. Reguliarus maitinimo grafikas padeda katei jaustis saugiai ir sumažina nuolatinį prašymą. Kai maistas tiekiamas nuspėjamai, katė išmoksta, kad jai nereikia „tikrinti“ šeimininko kas pusvalandį. Tai ypač svarbu, jei svarstote, kaip dažnai maitinti katę taip, kad ji būtų rami ir subalansuota.
Svoris – tylus, bet svarbus signalas
Katės svoris yra dar vienas veiksnys, kurio neįmanoma ignoruoti. Lengvesnė, lieknesnė katė paprastai turi didesnį kalorijų poreikį kilogramui kūno svorio nei apkūnesnė. Tai reiškia, kad dvi vienodo amžiaus katės gali valgyti skirtingus kiekius, net jei jų maitinimo dažnis panašus.
Perteklinis svoris dažnai atsiranda ne dėl maisto kokybės, o dėl per didelio kiekio arba per dažno šėrimo. Katės retai sustoja pačios, jei maistas visada pasiekiamas. Todėl porcijų kontrolė tampa ne mažiau svarbi nei pats šėrimo grafikas. Reguliarus svėrimas ir katės kūno būklės stebėjimas padeda laiku pastebėti pokyčius.
Šlapias ar sausas maistas keičia ritmą
Maitinimo dažnumą stipriai veikia ir pasirinktas maisto tipas. Šlapias maistas paprastai sotina trumpesniam laikui, bet kartu padeda palaikyti hidrataciją. Katės natūraliai geria mažai vandens, todėl drėgnas maistas tampa svarbia kasdienės mitybos dalimi. Dėl šios priežasties katės, kurios valgo daugiau šlapio maisto, dažnai maitinamos dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
Sausas maistas yra kaloringesnis ir ilgiau virškinamas, todėl kai kurios katės gali jaustis sočios ilgesnį laiką. Vis dėlto vien sausas maistas reikalauja papildomo dėmesio vandens suvartojimui. Jei katė negeria pakankamai, net ir idealus maitinimo grafikas gali nepadėti išvengti sveikatos problemų.
Kodėl grafikai neveikia be stebėjimo
Nors veterinarinės rekomendacijos suteikia puikų pagrindą, jos niekada nepakeis kasdienio stebėjimo. Katės yra individualios, o jų poreikiai keičiasi su amžiumi, aktyvumu ir net metų laikais. Vienu laikotarpiu katė gali būti aktyvesnė, kitu – ramesnė. Tai natūraliai veikia jos apetitą.
Svarbu pastebėti, kaip katė jaučiasi po maitinimo. Ar ji išlieka energinga, ar mieguista, ar nepradeda elgetauti netrukus po valgio. Tokios detalės padeda koreguoti režimą be staigių pokyčių. Kai mityba prisitaiko prie katės gyvenimo ritmo, klausimas, kaip dažnai maitinti katę, nebeatrodo toks sudėtingas.
Kačiukų ir suaugusių kačių skirtumai kasdienybėje
Kačiukų maitinimas reikalauja daugiau kantrybės, bet jis greitai atsiperka. Dažnesni, mažesni valgiai padeda išvengti persivalgymo ir palaiko tolygų augimą. Suaugusioms katėms svarbesnė tampa rutina. Reguliarumas padeda palaikyti ne tik svorį, bet ir emocinę pusiausvyrą.
Vyresnėms katėms maitinimo dažnis kartais vėl keičiasi. Lėtesnė medžiagų apykaita ir galimi sveikatos pokyčiai gali reikšti, kad joms reikia mažesnių, bet dažnesnių porcijų. Tai dar kartą parodo, kad vienos taisyklės visam gyvenimui nėra.
Kai maitinimas tampa rūpesčio forma
Katės maitinimas yra daugiau nei kalorijų skaičiavimas. Tai kasdienė bendravimo forma, per kurią kuriamas pasitikėjimas. Tinkamas ritmas leidžia katei jaustis saugiai, o šeimininkui – ramiai. Suprasdami katės amžių, svorį ir individualius poreikius, galite rasti balansą, kuris tinka būtent jūsų augintiniui.
Galiausiai, kaip dažnai maitinti katę nėra klausimas su vienu teisingu atsakymu. Tai procesas, kuris keičiasi kartu su pačia kate. Kai į jį žiūrima ramiai ir dėmesingai, mityba tampa ne problema, o natūralia kasdienybės dalimi.
