Ar kada pastebėjai, kad namuose gyvenantis gyvūnas turi savo „mylimiausią žmogų“? Šuo seka vieną šeimos narį iš kambario į kambarį, miega prie jo kojų ir laukia jo labiau nei kitų. Katė prisiglaudžia tik prie vieno žmogaus, o kitų tarsi nemato. Tai kelia klausimą: kodėl gyvūnai kartais pasirenka vieną favoritą, o kitus ignoruoja?
Nors gali atrodyti, kad tai atsitiktinumas ar „kaprizas“, iš tiesų už šio reiškinio slypi biologija, instinktai, emocijos ir kasdieniai įpročiai. Gyvūnai renkasi ne pagal logiką – jie renkasi pagal tai, kas jiems jaučiasi saugu, įprasta ir emociškai svarbu.
Gyvūnai jaučia ne žmogaus statusą, o emocinį saugumą
Skirtingai nei žmonės, gyvūnai nesirenka favoritų pagal autoritetą, amžių ar šeimos taisykles. Jiems svarbiausia emocinis fonas ir tai, kaip žmogus leidžia jiems jaustis. Tie, kurie suteikia saugumą, stabilumą ar ramią energiją, tampa „pagrindiniu žmogumi“.
Pavyzdžiui, šunys dažniau prisiriša prie to, kuris aiškiai ir nuosekliai bendrauja, o katės – prie žmogaus, su kuriuo jaučiasi neinvaziškame, lygiateisiame ryšyje.
Šunys turi prieraišumo tipus – kaip žmonės
Dar visai neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad šunų prieraišumo modeliai labai primena vaikų prieraišumo tipus. Jie ne vienodai bendrauja su visais – jie prisiriša selektyviai, pagal patiriamą saugumą.
Čia svarbiausi trys dalykai:
- kaip žmogus reaguoja į šuns emocijas (ramiai, chaotiškai, abejingai),
- ar žmogus kuria aiškias ribas ir rutinas,
- ar šuo su juo jaučia prognozuojamą bendravimą.
Šuo renkasi tą, su kuriuo jaučiasi stabiliausiai. Favoritizmas nėra nesąmonė – tai instinktyvus pasirinkimas.
Katės renkasi pagal kvapą, energiją ir ritualus
Katės nėra tokios atsitiktinės, kaip dažnai galvojama. Jos turi labai aiškius pasirinkimo kriterijus, tik mes jų nepastebime.
Katėms svarbiausi trys elementai:
- kvapas – jos renkasi žmogų, kurio kvapas joms yra pažįstamiausias ir saugiausias,
- energija – jos vengia nenuspėjamų, per daug energingų ar triukšmingų žmonių,
- įpročiai – jos prisiriša prie to, kas kasdien daroma tuo pačiu metu.
Jei tu esi tas žmogus, kuris maitina, atidaro duris, leidžia miegoti ant kelių ar kalba ramiu balsu, tu tampi katės pasaulio centru.
Kartais lemia paprasčiausia rutina
Gyvūnai dievina nuspėjamumą. Jie renkasi tą žmogų, kurio veiksmai diena iš dienos kartojasi: tas pats balsas, tas pats prisilietimas, tas pats ritmo pojūtis. Šuo ar katė labai greitai supranta, kas namuose yra labiausiai prognozuojamas žmogus. Būtent jis ir tampa tuo, prie kurio gyvūnas jungiasi kaip prie saugios bazės.
Maistas, žaidimai ir priežiūra kuria ryšį stipriau, nei manome
Gyvūnai niekada neslepia, kas juos pradžiugina. Tas, kuris ruošia maistą, žaidžia, glosto ramiausia ranka ar duoda daugiausia šilumos, automatiškai tampa labiau vertinamas. Ne todėl, kad gyvūnai yra „išskaičiuojantys“, o todėl, kad ryšys sukuria komfortą, o komfortas virsta prisirišimu.
Trauma ar praeitis gali lemti pasirinkimą
Gyvūnai su sudėtinga praeitimi gali pasirinkti žmogų, kuris primena jiems saugią figūrą iš ankstesnio gyvenimo – pagal balsą, judesius ar elgesį. Kartais favoritu tampa tas, kuris elgiasi ramiausiai ir mažiausiai spaudžia prieiti. Traumuoti gyvūnai prisiriša prie tų, kurie suteikia švelnumo, bet neinvazinio dėmesio.
Ar galima pakeisti gyvūno favoritą?
Taip, bet tik natūraliai – per laiką, pasitikėjimą ir stabilų buvimą šalia. Ryšys su gyvūnu nėra laimimas jėga, jis auga tada, kai žmogus nuosekliai bendrauja ramiai, kuria aiškią kasdienę rutiną, elgiasi nuspėjamai ir rodo šilumą be jokio spaudimo. Gyvūnai itin jautriai atskiria tikrą dėmesį nuo dirbtinio, todėl būtent nuoširdumas ir stabilumas ilgainiui tampa tuo magnetu, kuris juos priartina.
Išvada: gyvūnai renkasi širdimi, ne logika
Kodėl gyvūnai kartais pasirenka vieną šeimos narį, o kitus ignoruoja? Nes jų biologija ir psichologija nukreipta į saugumą. Jie ieško tos rankos, tos energijos, to žmogaus, prie kurio jaučiasi natūraliai ramūs.
Tai nėra favoritizmas prieš kitus šeimos narius. Tai tiesiog širdies pasirinkimas.
O kai gyvūnas tave pasirenka – tai vienas gražiausių komplimentų, kokį gali gauti žmogus.
