Polifagija šunims – tai būklė, kai augintinis nuolat jaučia alkį ir pradeda valgyti žymiai daugiau nei įprastai. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip tiesiog geras apetitas, tačiau kartais tai signalas, kad organizme vyksta rimtesni pokyčiai. Kada verta sunerimti, o kada tai tik natūrali organizmo reakcija?
Kas yra polifagija?
Polifagija šunims – tai būklė, kai gyvūnas nuolat jaučia alkį ir sistemingai didina suvartojamo maisto kiekį. Tai ne tiesiog „mėgsta pavalgyti“. Tai nuolatinis, sunkiai patenkinamas poreikis ėsti.
Svarbiausias klausimas – kodėl?
Padidėjęs šuns apetitas gali būti:
- fiziologinis (normalus tam tikrais gyvenimo etapais),
- psichologinis,
- arba susijęs su rimta liga.
Jei priežastys psichologinės, dažniausiai ilgainiui vystosi nutukimas. Tačiau jei problema slypi organizmo veiklos sutrikimuose, svoris gali tiek augti, tiek kristi.
Būtent čia ir slypi pavojus.
Fiziologinės ir išorinės priežastys
Ne kiekvienas padidėjęs apetitas reiškia ligą. Jauni, augantys šunys natūraliai valgo daugiau. Daugiau energijos reikia ir nėštumo ar laktacijos laikotarpiu. Aktyviai sportuojantys ar šaltame klimate gyvenantys gyvūnai taip pat sudegina daugiau kalorijų.
Apetitą gali didinti ir tam tikri vaistai – pavyzdžiui, hormoniniai preparatai ar medikamentai nuo traukulių.
Tokiais atvejais polifagija šunims yra laikina arba kontroliuojama situacija.
Tačiau jei aiškios priežasties nėra, verta sunerimti.
Psichologinės priežastys: stresas ir nesaugumas
Kartais šuo pradeda daugiau ėsti dėl emocinių priežasčių. Naujas šeimos narys, kitas gyvūnas namuose, persikraustymas ar rutina pasikeitimai gali sukelti stresą.
Kai kurie šunys stresą „užvalgo“. Kaip ir žmonės.
Jei pastebite, kad šuo nuolat alkanas, bet jo svoris sparčiai didėja, verta įvertinti aplinkos pokyčius ir emocinę būklę.
Tačiau yra situacijų, kai padidėjęs apetitas signalizuoja rimtas ligas.
Ligos, kurios sukelia polifagiją
Vienas dažniausių sutrikimų – cukrinis diabetas. Organizmo ląstelės negali tinkamai pasisavinti gliukozės, todėl patiria „badą“, nors kraujyje cukraus pakanka. Šuo daugiau valgo, bet svoris krenta. Dažnai kartu pastebimas padidėjęs troškulys.
Egzokrininis kasos nepakankamumas taip pat sukelia situaciją, kai maistinės medžiagos nepasisavinamos. Šuo ėda daug, bet liesėja ir gali viduriuoti.
Hipotireozė ir kiti hormoniniai sutrikimai keičia energijos balansą organizme. Kai kuriais atvejais svoris krenta, kitais – auga.
Kušingo sindromas (hiperadrenokorticizmas) dažnai pasireiškia padidėjusiu apetitu kartu su svorio augimu, troškuliu ir dažnesniu šlapinimusi.
Taip pat apetito pokyčius gali lemti kepenų ligos, parazitai, žarnyno ar smegenų navikai.
Ar žinojai? Kai kuriais atvejais šuo gali būti nuolat alkanas net ir tuomet, kai problema slypi smegenų srityje, atsakingoje už sotumo jausmą.
Kada būtina kreiptis į veterinarą?
Jei kartu su padidėjusiu apetitu pastebite bent vieną iš šių simptomų, delsti nereikėtų:
- staigų svorio kritimą ar augimą,
- padidėjusį troškulį,
- dažnesnį šlapinimąsi,
- viduriavimą ar vėmimą,
- kailio būklės pablogėjimą,
- vangumą ar elgesio pokyčius.
Tokiais atvejais polifagija šunims gali būti tik ledkalnio viršūnė.
Polifagijos profilaktika
Jei problema susijusi su netinkama mityba, pirmiausia reikia sureguliuoti šėrimo režimą. Aiškus maitinimo grafikas, kokybiškas pašaras ir vengimas „užkandžiavimo“ tarp valgymų padeda stabilizuoti apetitą.
Jei įtariate sveikatos sutrikimą, būtina palaikyti nuolatinį ryšį su veterinaru ir atlikti planines apžiūras. Anksti nustatyta problema dažnai lengviau kontroliuojama.
Tačiau jei šuo turi gerą apetitą, jo svoris stabilus, kailis blizga, o elgesys nepakitęs – nerimauti greičiausiai nereikia.
Geras apetitas savaime nėra liga.
Tačiau jei jūsų šuo nuolat alkanas ir tai atrodo neįprasta, geriau pasitikrinti. Kartais paprastas dubenėlis gali papasakoti daugiau apie augintinio sveikatą, nei mes manome.
