
Šuns bausmė daugeliui šeimininkų atrodo natūrali ir būtina auklėjimo dalis. Kai augintinis sugraužia batą, apverčia šiukšliadėžę ar ignoruoja komandą, ranka tarsi pati kyla jį sudrausminti. Bet ar šuns bausmė iš tiesų padeda suprasti klaidą, ar tik sukelia baimę ir nepasitikėjimą? Štai tiesa, kurią turėtų žinoti kiekvienas, auginantis keturkojį draugą.
Kas iš tikrųjų yra bausmė?
Dažnai terminą „bausmė“ vartojame labai plačiai – viskam, kas šuniui nemalonu. Tačiau elgesio moksluose šuns bausmė apibrėžiama labai konkrečiai.
Tai nemalonus ar skausmingas veiksmas, kuris atliekamas po nepageidaujamo elgesio. Ir tarp poelgio bei mūsų reakcijos praeina laikas.
Būtent šis laiko tarpas ir yra problema.
Įsivaizduokite: šuo prieš valandą sugraužė batą. Per tą laiką jis dar žaidė, gėrė vandenį, gulėjo savo vietoje. Kai grįžę jį subarate, jis nesupranta, kad pykstate dėl bato. Gyvūno smegenys pasekmę susieja su paskutiniu veiksmu, o ne su tuo, kas įvyko prieš valandą.
Todėl šuns bausmė dažniausiai būna nutolusi nuo tikrosios priežasties.
Kodėl bausmė neveikia taip, kaip tikimės?
Žmonės linkę manyti, kad bausmė „pamoko“. Tačiau iš tiesų ji retai išmoko tinkamo elgesio.
Ji dažniau išmoko vieną dalyką – kaip neišsiduoti.
Pavyzdžiui, jei šuo gatvėje pakelia maistą ir, pakviestas komanda „Pas mane“, pribėga prie jūsų, o jūs jį subarate, jis išmoksta ne to, kad negalima rinkti maisto. Jis išmoksta, kad prie jūsų pribėgti yra pavojinga.
Kitą kartą jis gali tiesiog nebeateiti.
Dar vienas scenarijus – grįžtate namo ir randate netvarką. Nubaudžiate šunį. Po kurio laiko pastebite, kad jis nustojo džiaugtis jūsų sugrįžimu. Jis pasitinka jus nuleista galva, paklusnia poza. Atrodo, lyg „jaustų kaltę“.
Tačiau šuo nejaučia kaltės taip, kaip žmogus. Jis tiesiog susiejo jūsų grįžimą su nemalonia patirtimi.
Ar to mes siekiame?
Kuo skiriasi neigiamas sustiprinimas?
Čia svarbu suprasti vieną niuansą.
Neigiamas sustiprinimas nėra tas pats, kas šuns bausmė. Skirtumas – laike.
Neigiamas sustiprinimas vyksta elgesio metu, o ne po jo. Tai nemalonus dirgiklis, kuris nutraukiamas, kai šuo pakeičia elgesį.
Pavyzdžiui, jei šuo tempia pavadėlį, jūs sustojate. Įtampa išlieka tol, kol jis nustoja tempti. Kai tik pavadėlis atsilaisvina – judate toliau. Šuo greitai supranta ryšį tarp savo veiksmų ir pasekmės.
Skirtumas subtilus, bet labai svarbus.
Elgesys koreguojamas tuo momentu, kai jis vyksta. Todėl šuo gali susieti priežastį ir pasekmę.
Ką gali sukelti per dažnos bausmės?
Per dažnai taikoma šuns bausmė gali turėti nemalonių pasekmių, ypač jauniems ar jautriems šunims.
Galimos pasekmės:
- Bailumas ir nepasitikėjimas savimi.
- Padidėjęs nerimas.
- Sumažėjęs susidomėjimas mokymusi.

Šuo gali pradėti vengti iniciatyvos, nes kiekvienas naujas veiksmas tampa potencialia rizika sulaukti nemalonios reakcijos.
Įsivaizduokite, kad kiekvieną kartą bandydami kažką naujo nežinote, ar būsite pagirti, ar nubausti. Ar norėtumėte mokytis?
Ar tikrai be bausmės neįmanoma?
Šiuolaikinė šunų dresūra vis dažniau remiasi pozityviu sustiprinimu. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tam, ką šuo daro blogai, o tam, ką daro teisingai.
Kai šuo gauna aiškų signalą, koks elgesys yra pageidaujamas, jam daug lengviau jį kartoti.
Šuns bausmė dažnai kyla iš mūsų emocijų – pykčio, nusivylimo, nuovargio. Tačiau efektyvus auklėjimas reikalauja ramybės ir nuoseklumo.
Tai nereiškia, kad ribų nereikia. Ribos būtinos. Tačiau jos turi būti aiškios, suprantamos ir taikomos laiku.
Ką turėtų prisiminti kiekvienas šeimininkas?
Šuo nėra žmogus. Jis nesupranta moralinių kategorijų „gerai“ ar „blogai“ taip, kaip jas suprantame mes. Jis mokosi per asociacijas.
Jei norite keisti elgesį, svarbiausia – tinkamas laikas ir aiškus ryšys tarp veiksmo bei pasekmės.
Prieš kitą kartą taikydami šuns bausmę, paklauskite savęs: ar mano augintinis tikrai supras, už ką yra baramas? Ar aš jį mokau, ar tik išlieju emocijas?
Tiesa paprasta – bausmė retai sukuria paklusnų ir pasitikintį šunį. O pagarba, aiškios taisyklės ir nuoseklus mokymas gali padaryti stebuklus.
Ir galbūt svarbiausia – stiprus ryšys su šunimi kuriamas ne baime, o pasitikėjimu.









