Helovinas yra viena iš tų švenčių, kuri, regis, peržengė sienas ir kultūras, prisitaikydama prie vietinių tradicijų. Nors jos šaknys siekia keltų papročius ir yra labiausiai švenčiama Jungtinėse Valstijose, pastaraisiais metais ji tampa vis populiaresnė ir Lietuvoje.
Mums Helovinas nebėra tik kažkas, ką matome filmuose; tai tapo įvykiu, kurio laukia ir vaikai, ir suaugusieji. Tad kyla klausimas, kaip jį švęsti čia, Lietuvoje? Panagrinėkime, ką veikti per Heloviną ir kaip kuo geriau išnaudoti šią vaiduokliškai smagią dieną.
Helovino iškilimas Lietuvoje
Dar visai neseniai Helovinas buvo laikomas užsienio švente, kuri visiškai nederėjo prie tokių Lietuvos tradicijų kaip Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Šios dvi dienos, giliai įsišaknijusios katalikiškoje kultūroje, yra atminimo ir pagarbos mirusiesiems akimirkos, kai šeimos susirenka kapinėse uždegti žvakučių ant artimųjų kapų. Helovinas su žaismingais kostiumais, moliūgais ir vaiduoklių vakarėliais iš pradžių atrodė keistas kontrastas su iškilminga lapkričio pradžios atmosfera.
Tačiau laikui bėgant lietuviai rado būdą, kaip priimti abu. Dabar Helovinas švenčiamas spalio 31 d. kaip lengvas, smagus įvykis, o lapkričio 1 ir 2 dienos skirtos tradicijoms ir atminimui. Vaikai mėgaujasi žaisminga Helovino puse, persirengdami, o suaugusieji dažnai tai laiko proga susirinkti draugams, rengti teminius vakarėlius ar net tyrinėti kultūrinius ryšius tarp Lietuvos dvasių folkloro ir importinių tradicijų.
Moliūgų skaptavimas: daugiau nei puošmena
Viena populiariausių Helovino tradicijų – moliūgų skoptavimas. Prekybos centruose ir ūkininkų turguose spalio mėnesį gausu įvairių formų ir dydžių moliūgų. Šeimos parneša juos namo, išskobia vidų ir paverčia šviečiančiais moliūgų žibintais su šiurpiais veidais. Vaikams tai ir kūrybinė veikla, ir būdas pasinerti į Helovino dvasią. Suaugusiesiems tai meninis iššūkis, galintis praskaidrinti rudens vakarą.
Ši pramoga netgi tapo savotiškomis neformaliomis varžybomis tarp kaimynų ir bendruomenių. Kai kurie žmonės savo moliūgų žibintus demonstruoja lauke ant palangių arba prie namų įėjimų, kad sukurtų jaukiai šiurpią atmosferą. Kavinės ir barai taip pat puošia savo interjerus raižytais moliūgais, taip sustiprindami Helovino atmosferą. Tiems, kurie nori, kad šventė būtų ypatingesnė, likusį moliūgų minkštimą galima paversti pyragais, sriubomis ar keptais užkandžiais, taip derinant šiurpias linksmybes su vietiniu kulinariniu kūrybiškumu.
Kostiumai ir persirenginėjimas
Kostiumai – Helovino esmė, ir lietuviai, kaip ir bet kuri kita šalis, mėgaujasi šia tradicija. Parduotuvės dabar siūlo platų jau pagamintų kostiumų pasirinkimą, tačiau daugelis žmonių renkasi kūrybiškumą ir kuria savo kostiumus patys. Jaunimas dažnai praleidžia savaites planuodami savo aprangą, siekdami originalumo ir unikalumo. Raganos, vampyrai, skeletai ir vaiduokliai išlieka klasika, tačiau superherojai, garsūs filmų personažai ir net humoristinės politinės figūros vis daržniau pasirodo Helovino vakarėliuose.
Vaikams daugelis mokyklų ir darželių organizuoja nedidelius Helovino tematikos renginius, kuriuose skatinami orginalūs kostiumai. Persirengimo džiaugsmas leidžia vaikams lavinti vaizduotės pasaulį, o tėvai dažnai prisijungia padėdami kurti ar siūti aprangą.
Kūrybinės Helovino veiklos
Rankdarbiai yra dar viena išpopuliarėjusi veikla. Helovino dekoracijų, tokių kaip popieriniai šikšnosparniai, vaiduokliai ir žibintai, gamyba namuose suteikia galimybę kūrybiškai praleisti laiką kartu.
Be kostiumų, moliūgų ir vakarėlių, yra daugybė kitų veiklų, kuriomis galima mėgautis per Heloviną, todėl aktyvaus laisvalaikio pramogos, kurias siūlo Gera dovana, tampa neatsiejama šios šventės dalimi. Tai apima ne tik vaiduoklių žygius senamiesčiuose, ypač tokiose vietose kaip Vilnius ar Kaunas, kur istorinės gatvės ir tamsūs kiemai pilni legendų ar pasakojimo vakarus, kuriuose draugai dalijasi šiurpiomis istorijomis, tradicinėmis arba vietoje sugalvotomis. Vis dažniau tai tampa proga draugams pasilinksminti ir kasdien sutinkamose pramogose, tik pridedant šiai progai būdingos atributikos.
Saldainių rinkimas
Amerikietiška saldainių rinkimo tradicija čia nėra tokia paplitusi. Vis dėlto kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose ir mažesnėse bendruomenėse šeimos su vaikais kartais organizuoja nedidelius „apgaulės arba saldainių“ renginius tarp kaimynų, kurie sutinka dalyvauti. Užuot masiškai keliavę iš namų į namus, vaikai gali aplankyti šeimos draugų ar artimų kaimynų namus, taip užtikrindami saugią patirtį.
Helovino vakarėliai ir renginiai
Lietuvoje Helovino vakarėliai yra vieni labiausiai laukiamų rudens renginių. Barai, klubai ir restoranai didžiuosiuose miestuose dažnai rengia teminius vakarus su kostiumų konkursais, gyva muzika ir Helovino įkvėptais kokteiliais. Šie renginiai ypač populiarūs tarp studentų, o universitetuose paprastai šurmuliuoja šventės.
Šeimoms su mažais vaikais daugelis kultūros centrų ir kavinių rengia vaikams skirtus renginius, kuriuose dalyvauja moliūgų skaptavimo dirbtuvės, piešimas ant veidų, pasakojimų sesijos ir interaktyvūs žaidimai. Bibliotekos ir muziejai kartais pritaiko šventę prie kažko labiau edukacinio, susiedami Heloviną su lietuvių mitais apie dvasias ir pomirtinį gyvenimą.
Daugelis žmonių nevengia surengti vakarėlius ir savo namuose. Teminės dekoracijos bei protmūšiai ir žaidimai, naminiai užkandžiai, kaip moliūgų pyragas, karameliniai obuoliai ar šiurpūs keksiukai, paverčia vakarą įsimintinu. Siaubo filmų maratonai taip pat populiarūs tarp draugų, kurie renkasi jaukius vakarus namuose su bauginančia gaida.
