Ar žinojai, kad vidutinis lietuvis per metus išmeta apie 60 kilogramų maisto? Tai ne tik pinigai į šiukšliadėžę, bet ir didžiulis poveikis aplinkai. Maisto švaistymas – tai problema, kurią kiekvienas iš mūsų gali sumažinti tiesiog pakeitęs kelis kasdienius įpročius. Aš pats išbandžiau įvairius būdus ir dabar pasidalinsiu tais, kurie realiai veikia.
1. Pirk mažiau, bet dažniau
Skamba paprastai, tiesa? Bet būtent čia dažniausiai slypi problema. Kai nuvažiuoji į parduotuvę „apsipirkti savaitei“, į krepšelį įkrenta visko per daug. Rezultatas – pusė produktų sugenda dar prieš juos panaudojant.
Man labai padėjo trumpesni, bet dažnesni pirkimai. Dabar einu į parduotuvę 2–3 kartus per savaitę, pirkdamas tik tai, ką tikrai planuoju suvalgyti. Namuose visada turiu „bazinius“ produktus (kiaušinius, kruopas, makaronus, daržoves), o visa kita – pagal planą.
2. Maisto planas – tavo geriausias draugas
Nebūtina rašyti viso savaitės meniu, užteks net paprasto sąrašo. Aš ant šaldytuvo užsirašau, ką planuoju gaminti artimiausiomis dienomis. Tai padeda tiksliai žinoti, ką turiu ir ką reikia sunaudoti pirmiausia.
Pavyzdžiui, jei šiandien gamini vištieną, suplanuok rytoj jos likučius naudoti salotoms ar tortilijoms. Taip maistas nebus išmetamas, o virtuvėje atsiras kūrybiškumo.
3. Mokykis mylėti „likučius“
Anksčiau likučius laikiau beveik atliekomis. Dabar – vertingais ingredientais. Iš vakarienės likučių galima pagaminti puikius pietus:
- Virti ryžiai + daržovės = greitas „fried rice“;
- Likusi duona = skrebučiai ar džiūvėsiai;
- Perbrendusios uogos = kokteilis arba kepinys.
Kūrybiškumas virtuvėje – geriausias būdas išgelbėti maistą nuo šiukšliadėžės.
4. Teisingai laikyk maistą
Dalis švaistymo įvyksta tiesiog dėl netinkamo laikymo. Keli paprasti triukai, kurie man padėjo:
- Vaisius ir daržoves laikyk atskirai – kai kurie (pvz., obuoliai) išskiria etileną, kuris greitina kitų gedimą.
- Pieną visada laikyk giliai šaldytuve, o ne durelėse.
- Duoną – ne plastikiniame maišelyje, o drobiniame.
Ir dar vienas triukas – „valgyk pirmiausia“ lentynėlė šaldytuve. Ten dedu viską, ką reikia sunaudoti per artimiausias dienas.
5. Nepasikliauk aklai galiojimo data
Ar žinojai, kad dalis produktų vis dar tinkami vartoti ir pasibaigus „geriausias iki“ datai? Tai nėra saugumo riba, o tik rekomendacija dėl kokybės. Jei produktas atrodo, kvepia ir skonis normalus – dažnai jis dar geras.
Aišku, su mėsa, žuvimi ir pienu geriau nerizikuoti, bet kruopos, makaronai ar konservai dažnai išlieka puikūs ilgai po datos.
6. Šaldiklis – tavo superginklas
Nuo tada, kai pradėjau daugiau šaldyti, išmetu maisto kone perpus mažiau.
- Liko sriubos? Supilk į indelį ir užšaldyk.
- Vaisiai pradeda gesti? Supjaustyk ir į šaldiklį – puikiai tiks kokteiliams.
- Duona sensta? Supjaustyk riekėmis ir užšaldyk – po to tik pašildai skrudintuvėje.
Šaldiklis – tai tavo „maisto laiko mašina“.
7. Pasidalink arba perdirbk
Jei matai, kad kažko tikrai nesuvalgysi – pasidalink. Gal kaimynui pritrūko pieno, o tu turi per daug? Arba atiduok per maisto dalinimosi programas, kurių dabar vis daugėja.
O tai, kas jau nebetinkama, vis tiek gali būti naudinga – kompostavimas puikiai tinka daržui ar net gėlių vazonams.
Pabaigai
Maisto švaistymas – tai ne tik pinigų, bet ir sąžinės klausimas. Kiekvienas išmestas obuolys ar duonos riekė – tai energija, vanduo ir darbas, kuris buvo veltui. Bet gera žinia ta, kad pokytis prasideda nuo mažų žingsnių.
Pradėk nuo vieno dalyko – planuok, šaldyk, dalinkis. Po kelių savaičių pastebėsi, kad tavo šiukšliadėžėje mažiau maisto, o piniginėje – daugiau likučių. Ir tas jausmas, kai pagaliau išmoksti vartoti atsakingai, tikrai vertas pastangų.
