Iš pradžių tai atrodo miela. Mažas šuniukas džiaugsmingai pašoka, uždeda letenėles ant kelių, vizgina uodegą. Svečiai juokiasi, jūs šypsotės.
Tačiau laikas bėga. Šuniukas užauga. Ir staiga tas pats elgesys tampa problema. Purvinos letenos ant drabužių. Išgąsdinti vaikai. Pargriautas vyresnio amžiaus žmogus.
Jei šuo šokinėja ant žmonių, tai jau nebe mielas įprotis, o rimta elgesio problema. Gera žinia – ją tikrai galima išspręsti.
Svarbiausia – nuoseklumas.
Kodėl šunys šokinėja?
Prieš taisydami elgesį, turime suprasti jo priežastį.
Dažniausiai šuo šokinėja ant žmonių iš džiaugsmo. Taip jis pasisveikina. Gamtoje šunys ir vilkai laižo vieni kitiems snukius – šokinėjimas padeda pasiekti veidą.
Kita priežastis – dėmesys. Jei bent kartą paglostėte ar nusijuokėte, kai šuo pašoko, jis išmoko: „Štai kaip gauti reakciją.“
Kartais elgesys gali būti susijęs su dominavimu ar pertekline energija. Tačiau daugeliu atvejų tai tiesiog netinkamai nukreiptas džiaugsmas.
Svarbu suprasti – šuo nesupranta, kad elgiasi blogai. Jam tai natūralus būdas bendrauti.
Pagrindinė taisyklė: jokio atlygio už šokinėjimą
Didžiausia klaida – reaguoti emocingai. Net stumtelėjimas ar garsus „ai!“ šuniui gali būti laikomas dėmesiu.
Jei šuo šokinėja ant žmonių, pirmas žingsnis – visiškas ignoravimas. Jokio akių kontakto. Jokio kalbėjimo. Jokio lietimo.
Kai tik šuo nurimsta ir visos keturios letenos atsiduria ant žemės – tuomet skirkite dėmesį. Pagirkite. Pasilenkite. Parodykite, kad ramus elgesys atsiperka.
Šunys labai greitai supranta, kuris elgesys atneša naudą.
Veiksmingi metodai, kurie tikrai padeda
Yra keli praktiniai būdai, padedantys koreguoti elgesį. Svarbu pasirinkti vieną ar du ir naudoti juos nuolat.
Pirmiausia – nugara šuniui. Kai tik matote, kad augintinis ruošiasi šokti, staigiai pasisukite nugara. Nekalbėkite. Nežiūrėkite į jį. Šuo netenka to, ko siekė – jūsų dėmesio.
Antras būdas – pakeltas sulenktas kelias. Kai šuo šoka, švelniai pakelkite kelį taip, kad jis atsiremtų ir nusileistų atgal ant žemės. Svarbu neužgauti ir neskaudinti. Tik sukurti fizinę kliūtį.
Trečias metodas – aiški komanda. Naudokite trumpą ir tvirtą žodį, pavyzdžiui, „nešokinėt“. Tonas turi būti ramus, bet griežtas. Venkite komandų „sėdėt“ ar „gulėt“, jei jos nėra tiesiogiai susietos su šiuo elgesiu.
Svarbiausia – nuoseklumas. Jei šiandien leidžiate šokinėti ant savęs, bet rytoj barate už tą patį elgesį su svečiais, šuo bus pasimetęs.
Kada pradėti dresūrą?
Kuo anksčiau – tuo geriau.
Mažų šuniukų elgesys atrodo nekaltas, todėl dažnai ignoruojamas. Tačiau įprotis greitai įsitvirtina. O suaugusį šunį atpratinti sunkiau.
Vis dėlto net jei problema jau įsisenėjusi, sprendimas įmanomas. Reikės daugiau kantrybės, bet rezultatai ateina.
Svarbu vengti fizinių bausmių. Smurtas tik padidins atotrūkį tarp jūsų ir augintinio, sumažins pasitikėjimą ir gali sukelti agresiją.
Tikslas – ne išgąsdinti, o išmokyti.
Dažniausios klaidos, kurios stabdo progresą
Viena didžiausių klaidų – nenuoseklumas šeimoje. Jei vienas šeimos narys ignoruoja šokinėjimą, o kitas juokiasi ir glosto, šuo gaus prieštaringus signalus.
Kita klaida – per ilgas delsimas reaguoti. Korekcija turi vykti tą pačią akimirką, kai šuo šoka. Po kelių sekundžių jis jau nesupras, už ką yra taisomas.
Ir dar viena – per didelės emocijos. Šunys puikiai jaučia mūsų energiją. Jei pykstate, jie gali tapti dar labiau susijaudinę.
Kantrybė duoda rezultatų
Gera žinia ta, kad šuo šokinėja ant žmonių ne todėl, kad nori pakenkti. Dažniausiai jis tiesiog per daug džiaugiasi.
Kai aiškiai parodote, kad ramus elgesys atneša daugiau naudos nei šokinėjimas, pokyčiai įvyksta greičiau, nei tikitės.
Skirkite kelias savaites nuosekliam darbui. Įtraukite visus šeimos narius. Paprašykite svečių laikytis tų pačių taisyklių.
Ir netrukus pastebėsite – jūsų šuo pasitinka žmones ramiai, tvirtai stovėdamas ant visų keturių letenų.
Tai ne tik patogiau. Tai saugiau visiems aplinkiniams.
O svarbiausia – tai dar vienas žingsnis stipraus ir pasitikėjimu grįsto ryšio su jūsų augintiniu link.
